Woody Allen filme "Midnight in Paris" Gertrude Stein personažas sakė:
"We all fear death and question our place in the universe. The artist's job is not to succumb to despair, but to find an antidote for the emptiness of existence."

Maždaug taip lietuviškai
"Mes visi bijome mirties ir kvestionuojame savo vietą visatoje. Menininko pareiga yra ne pasiduoti nevilčiai, bet rasti priešnuodį egzistencijos tuštumui."

Turiu nuotaką,
ji kaip mano šešėlis
manęs nemyli, bet yra čia šalia,
seka ir mato mane
šešėli,
noriu, kad būtum laiminga
imk mano sielvartą, abejonę, atsidavimą
kaip šakeles
statykime iš jų užtvankas
ir vieną dieną jos pratrūks emocija

Nemačiau rudens, kaip viskas mirė
kur krito mano ašara -
skrendu kaip šuolininkas nuo tramplino
per žiemą
į pavasarį
į griūvančią sielvarto užtvanką

Pajudėję ledo luitai neš mane upe
kur saulė pakyla virš vandenyno
į dangų
į atradimą

Nemačiau rudens, kaip viskas mirė
kur krito mano ašara -
į upę
skrendu kaip šuolininkas nuo tramplino
per žiemą
į pavasarį
į griūvančią sielvarto užtvanką

Pajudėję ledo luitai neš mane upe
kur saulė pakyla virš vandenyno
į dangų
į atradimą

Nemačiau rudens, kaip viskas mirė
kur krito mano ašara-
skrendu kaip šuolininkas nuo tramplino
per žiemą
į pavasarį
į griūvančią sielvarto užtvanką

Pajudėję ledo luitai neš mane upe
kur saulė pakyla virš vandenyno
į dangų
į atradimą

Mano draugą paliko moteris
graži, aikštinga ir
nesuprantanti tuštybės gniaužainčios ją iš vidaus

dabar jis miega su mergaitėm
apsvaigusiom jo abejingume
nusukdamas jas veidu į žemę
jis verkia
tuščiosios

Aš nemačiau rudens
kaip viskas mirė
kur krito mano ašara
kur ji užšalo?

skrendu dabar,
kaip šuolininkas nuo tramplyno
ir stengiuosi peršokti per žiemą

į pavasarį

į sielvarto užtvanką

griūvančią

Mano draugą paliko
moteris graži, aikštinga ir -
kvaila

dabar jis miega su mergaitėm
apsvaigusiom jo abejingume
laikydamas jas veidu į žemę
jis verkia
kvailosios

Aš nemačiau rudens
kaip viskas mirė
kur krito mano ašara
todėl skrendu dabar
kaip šuolininkas nuo tramplyno
ir stengsiuosi skristi kuo toliau,
kad neįlūžčiau į užtvanką
sielvarto mano
ir
jūsų