galbut tau slogus rytas, tu nesivaržyk-
uždrėbk ką nors šlykštesnio- aš nekąsiu.
kaip išsivėmus galbut palengvės,
o man sunkesnio nieko nėr už tylą.

tik truputi svelnumo, tavo šypsenos
ir as atgyju ir tirpstu ir viskas keičias.
Aš su tavim , stiprus ir  tiek galiu,
o be tavęs, atrodo, nereik nieko.

juk 1000 lempuciu neatstoja saules
graziu baseinu jūros nepakeisti...
Gyvenk laimingai, kaip tik moki, mano meile,
Tik vieno neprasyk- tave pamiršti.
Jausmus padovanojau tau ir širdį.
norėsi -imk, noresi- ne, vis vien- tik tau paskirta.

Tu Dieviškai graži ir velniškai aistringa,
Sėkmės ir talentų nestinga,
Turėt tave taip sudėtinga,
Tačiau be to- ar būt laimingu?

jinai man sake, uždangstyt,
Ir kaip yra, ir ka galvoji,
O reik atrodyt ir sakyt
vien tiktai taip, kaip nori žmonės .

Gal trūksta man ambicijų didžių
Ir sąžinės mažiau nei pas šventuosius liko,
Tačiau tu principų, kuriuos aš branginu,
Nekeisiu nei į tuščią garbę, nei i litą