varau pasitusinti, manes jau laukia chebryte... ;D

OHOOooo, tai kai žaibas driokstelėjo.. Bauginančiai gražu:)

esu gyvas vaikstantis anekdotas-pavelavau autobusan, telefonas ryte sugedo, zaibavo, lijo, ir dar negana to, buvau be skecio.... ziauriau nebuna

Turtuoliai visi atsipūtę
Laido skatikus visur
Elgetos skaičiuoja
Krizės apipistas dienas
Mentai važinėja pripisę
Šaudo, gaudo, jie vagis
Pisa jie visus bananu
Šaunūs bičai afigenai
Kažkas geria, kažkas traukia
Kažkas skersą meta ant valdžios... <>

noriu nusišauti, tik dar nežinau su kuo.

Pavargau... Man iki gyvo kaulo įgriso visos tos nesąmonės- topsport'e švaistomi pinigai, poreikis žvejoti iš jo pusės ir grįžimas be žuvies, mano kaip asmenybės poreikių nebuvimas,alus, televizorius, vienkartinės loterijos, bandymai įtikti jam, tenkinti jo užgaidas...Užpiso mane juodai ...

Pagal mane, meilėje yra kažkas beprotiško, bet kaip sakoma, ir berotytybėje slypi dalelė išminties. Jei myli, tai  meilė tave turi supti visur, net ten, kur jos nepageidauji matyti.

Aš galvoju tik apie tave...
Aš vis galvoju ir galvoju.
Aš nesu tikra dėl savo jausmų tau...
Aš net nežinau ką tau ir jaučiu- meilę ar neapykantą?
Aš skęstų savo mintyse...
Aš niekaip negaliu susitaikyti su ta mintimi, jog tarp mųsų viskas baigta.
Aš vis dar esu nežinioje, kuri mane žudo iš vidaus...
Aš bandau suvogti skaudžią gyvenimo tiesą.
Aš tau skirtoji?Nežinau, nesu tikra...

Jis... Vyras iš liemens ir stuomens, išvaizdus... Vyriškis vilkėjo pilką kostiumą, žalsvus marškinius... Jis skendėjo žmonių minioje...  Šventės šurmuly pasijutau blogai, man ėmė svaigti galva, pradėjo aplink mane viskas suktis, lyg karusėlėje... Aš nužvelgiau vyriškį nuo galvos iki kojų, apsidairiau aplink... Jis atsisuko į mane, pagavo mano žvilgsnį ...Akimirką žiūrėjome vienas į kitą... Man iškart užgniaužė kvapą, pristigo oro...  Mane apniko keistas jausmas, kurio negaliu paaiškinti...
Aš stovėjau priešais jį, bet akyse kone smukau ant grindų, savaime ėme linkti kojos... Jis žvelgė man į akis, norėjau  jam šį bei tą pasakyti, bet pernelyg drovėjausi savęs... Visu kūnu troškau to, kas neleistina, bet... Neišdrįsau, buvau pernelyg baili imtis atitinkamų veiksmų... Norėjau pasakyti tai, apie ką tą akimirką galvojau, stovėdama šalia jo, bet susilaikiau, nutylėjau... Jo akys buvo tokio akinamo grožio, jog man bestovint šalia, atrodė tarsi skęsčiau jūros gelmėse...  Ir dar tas keistas jausmas, neleidęs man nurimt nė minutei... Jei ne prie manęs stovėjusi kėdė, tikrai bučiau nualpusi... Aš vos laikiausi ant kojų, visas vaizdas  palegva man ėmė lietis akyse, lyg skęsčiau ryto rūke... Man ėmė vis labiau stigti oro, pasidarė tvanku... Jis stovėjo man už nugaros, taip arti, jog jaučiau kiekvieną jo gilų atodusį.  Jis tarė žodžius ramiu tonu, taip, tarytum kuždėdamas komplimentus...  Man tą akimirką dar labiau pristigo oro, jog pamaniau, tada tikrai neatlaikysiu, bet  susilaikiau, buvau stipri...  Jis mane tarsi ore apglėbė...Gniaužė  tarytum mane savam glėby... Drabužiai lietėsi tarpusavyje...  Mudu kalbėjomes apie fotoaparatą, nes fotografavau šventės dalyvius, tačiau mano minty sukosi apie visai kitus dalykus ir iš mano užuominų, jis tą puikiai suprato... Kadangi, mes buvome gan oficialioje aplinkoje, tad stengėmes garsiai nekalbėti, neaptarinėti asmeninio gyvenimo detalių, jog nekiltų kažkam pagunda pasiklausyti pokalbio... Pokalbis nutrūko pasirodžius trečiam asmeniui... Mudviejų keliai išsiskyrė.. Jausmas buvo toks stiprus, jog neišblėso net esant traukiny, vykstant namo...  Ir kai vykau traukiniu atgal, galvojau apie  jį, norėjau juoktis ir verkti tuo pat metu...  Keistas jausmas neapleido manęs visą dieną... Kas jis? Svajonių princas?Kas tai?Susižavėjimas? Nežinau, tas keistas jausmas neblėsta iki šiol...

Kaip gamtoje, taip ir mokykloje esti didelė konkurencija. Tik šiuo atveju, gamtoje kovojama dėl išlikimo,lyderystės bandoje ar patelės dėmesio, o mokykloje dėl gero pažimio, nuo kurio priklauso mūsų ateitis. Dauguma yra įsitikinę, jog norint gauti gerus pažimius, reikia daug mokytis, skaityti, perskaityti gyvenime nemažai knygų, atsakingai atlikti namų darbus, pavyzdingai lankyti paskaitas, domėtis išoriniu pasauliu, skaityti papildomai. Bet ar tikrai?!Beabejo, mes su tuo galime ir  pasiginčyti. Kadangi žinome, jog galima visai nesudėtingai pasidaryti paruoštukę, kitaip tariant ,,spargalkę“, ir tam nereikia nei daug mosklo, nei laiko. Tai yra pats lengviausias būdas link gero pažimio, bet ar kam kilo į galvį mintis – derėtis su mokytoju?!.Kaip  tai dėl ko?!.Dėl pažimio. Juk norisi gero pažimio, nesinori lankyti paskaitų, kadangi pastorosios jau pabodo, knygų skaitymas tapo atgyvena, tai kitos įšeities ir nėra, tik kaip derėtis lyg maisto turgavietėje,ieškant abipusės naudos. Tik tokiu atveju  gali tikėtis norimo ir palankaus tavo naudai vidurkio. Beabejo, kartais gali tekti ir šiek tiek padirbėti,bet ne tiek, kiek sėdint visose paskaitose. Netikite, jog tai vyksta mokykloje?Patikėkite. Ir  pagaliau nusiimkite tuos apgailėtinus rožinius akinus, tik dėl jų nematote tikrojo vaizdo,nuo jų tik ,,aklėjate“. O kas keisčiausia, jog norint turėti norimą vidurkį, tereikia tik susitarti su mokytoju lyg kokioje kirpykloje dėl savo eilės, kada galės Jus aptarnauti, tik šiuo atveju kirpėją pavaduotų pats  mokytojas. Tai atrodo nesąžininga kitų mokinių atžvilgiu?Tai beabejo, bet mokytojai tame nelygybės net nemato. Tai ką jau būtų  galima bekalbėti apie lygias mokinių teises, jei net pati mokykla tam priešinasi.Ar čia lygybė?!.