Jis toks geras šiemet. Su šilkiniais rūkais, kurie orą daro drėgną, tarsi miestas staiga atsirado aukštai kalnuose, tarp debesų. Su skaisčia lapų spalva kuri gula ant sausų gatvių ir aikščių, o paskui yra mielai vaikų renkama į puokštes. Sausa ir visai nesunku matyt šitą rudenį. Grakštūs saulėlydžiai - įspudingai plonos, ryškiai rausvos debesų gijos giliai mėlynų debesų fone.
Šitas ruduo kitoks. Tarsi kažkas apgaubtų šitą mietą delnais ir saugotų nuo darganų ir liūdesių. Kažkas labai mus myli...

Į tą pačią neįbrisi.
Dėja

Sutinku tokius gatvėje. Jie visokie. Visada žiūri į dangų ir šypsosi. Būna ant dviračių,būna su šunimis, bet visada žvilgsnis i viršų.

Dabar ateina ruduo.. seniau visada maniau, kad rudens kvapas, tai žmonių kūrenamų rudeninių lapų kvapas. Net ir Vilniuje, kur nėra ūkių, niekas nekūrena lapų kvepia rudeniu. Panašu, kad tai nepriklauso nuo vietos, tik laikas diktuoja kvapą.

Su rudeniu ateina ramybė. Su rudeniu ateina buvimas DABAR ir matymas kaip viskas nyksta tik tam, kad paskui sustingtų ir vėl atgimtų. Kaip pavasario metu gera stebėti tą jėgą, kuri viską gimdo, taip rudens metu gera stebėti tą jėgą, kuri viską migdo.

MiGti
GiMti
ir vėl
Ir Vėl

Ji plaukuose turi drugelių
jos akys žiba
aplinkui skrajoja pūkeliai

ji mane titnagu skelia
įžiebia ugnį
jos akys blizga
ji plaukuose turi drugelių      nafin speshl san

Ji plaukuose turi drugelių
jos akys žiba
aplinkui skrajoja pūkeliai

ji mane titnagu skelia
įžiebia ugnį
jos akys blizga
ji plaukuose turi drugelių        [i] nafin speshl san [i/]

man ilgu tų melodijų kurių kartu nefleitavom, tų dainų, kurių kartu nedainavom, tų knygų, kuriu Tau neperskaičiau, tų atradimų kurių viens su kitu nepasidalinom, tų pro ausis praleistų ir neįsiklausytų balso intonacijų, pirmųjų kartų,neišsakytų minčių ir jausmų, kurie dabar taip spaudžia širdį..

Susitiksime.Tikrai susitiksime ir net jei neprisiminsim, kad čia gyvenom, žinau kad mano akys apsipils džiaugsmo ašarom, mes grosim fleitom ir stebėsimės, kodėl, rodos, taip puikiai vienas kita žinom, kodėl, atrodo tarsi taip pasiilgę būtume...

Taip bus.
Bet dabar
Aš čia Tu Ten.

Ramiausias dalykas yra supratimas, kad viena saulė kas rytą apšviečia mane ir tuo pat metu ji šviečia Alpėms, Mildai, Maskvos katėms, Gabrielei, piramidems smėliuose, Rimui, lėktuvams, Kotrynai su Auksu, Tibetui, daugybei žmonių, gulinčių savo butuose,Debesų mesijui, Močiutės akacijai, bandelių parduotuvei Monmartre, Klaipėdos uostui... viena Saule.
Ir mintis, kad mes visi esame šioje žemeje, po šita saule, mane ramina.
Myliu

... ir reikia eiti ...

vėlykos.
?
my Sweet Prince, you're the one
i never thought you'd fuck my brain