Koks dangus
Ir jokia jokia debesiuko
Ir tavęs vėliai nebebus
Ir gyvenimas man nebrangus
Spalvotos sienos,pilkomis akyse tampa.


Koks rytas
Ir jokios jokios kitos mintelės
Ir tavo veidas,prieš akis
Ir negali priimti sprendimo gero
Ar eiti šiandien, į tavus namus.



Jėgų tai aš dar vis turiu
Bet jos kas, kiekvieną gražią dieną ,senka
Užteks tau jau tų sentimentų
Nes jie man skausmą,tik renka--
Kai tavęs nebėra
Jokios prasmės,viskas nebetenka...

O meilė / nenumatoma /
o mano džiaugsmas ir širdis,
slaptas nenumatomas tavo žingsnis,
it nenusakomas žodis---mano laimė.

Ir slogi ši naktis,
------namų langus dengia,
------vargana prietema,
miegas vaikšto aplink namus,
------mintyse atsibunda,
------buvimas kartu. . Su ja---
------------------------akimirksnis tas,
------------------------su ja---
------------------------pabaigos ašis,
------------------------jos balsas,
------------------------naktis,pasilenkusi gėles skinti.

Ilgu keliu, aš pas tave ėjau,
iš žemės, fosforas išlindo,
dieną ,tu kaip ,nenusakomas,
žodis meilė,
naktį, tu kaip, rožė man,
apšviestam skvere šviesos.

------Ir tamsi ši naktis,
ir lempa neatlaiko tavęs,
užgęsta,
------velnias paklydęs,
------švirpia \ svirplys,
plaukuos tamsiuos,
medžiai šešėliuos. . Tu man ir---
----------------------akimirksnis tas,
----------------------tu man ir ---
----------------------pabaigos ašis,
----------------------ir nešanti saulę su savimi,
----------------------mano širdis...

Žavesys,kurį tu man kaskart padovanoji,
akyse smelkiasi į aklas aistras,
----negaliu vis atsigrožėti tavimi,
----esi gražiausiam paplūdimyje,
--------tavo lūpos dabar degina mano lūpas,
--------atsiliepia švelnumo spindesiu,mano širdis,
------------visa tai paslaptis,kurią tu man atveri
------------ir visa tai sapne,kuris man atveria tave.

Nurimsta jūra,
kai suskleidžia sparnus žuvėdra,
----einame,lengva ranka,nešami,
----vasaros lagūna,
--------širdies kamputyje viliamės,
--------nuodėmingų žvilgsnių,
------------veidai liepsnoje kaip ugnis,
------------ir gėla,lyg tie kvepalai,užkimštame buteliukyje.

Drungnas vėjelis,
lyg supantis spindesys apšviečia svajones,
----kaip išblyškęs mėnulis,paskendęs migloje,
----ir tavo šypsenos spindulių apimti,
--------tarsi išsiskleidusioje vėduoklėje dingstame,
--------nebūties sūkuryje,
--------ir esantis netikrumas greit tirpsta,
--------nuo neperprantamo švelnumo spindesiu,

--------ir visas mūsų sapnas šviesoje...

Vienas pasaulis,
---------viena širdis,
----------------viena naktis,
-----------------------viena meilė.

----------Paskambink man,
----------ir aš žinosiu kuo tikėti,
---------------------nepamatysiu užtrenktas duris.

----------Tavo akyse džiaugsmas,
----------ir aš neverksiu,
---------------------todėl,kad žinosiu,kaip gerai būna.

----------Pamylėk saulėtomis savo akimis,
----------palydėk,ir aš plauksiu jomis,
----------nes,jeigu trenks žaibas,ir atmintis sugrįš,
----------aš pamatysiu duris, į tavo širdy.

Tik vieną kartą žydi sodas,širdyse pas mus,

vienas pasaulis
--------viena širdis,
---------------viena naktis,
----------------------viena meilė,
---------------vienoje mergaitėje,
--------pavasaris meilėje žiedais išsiskleidžia,

tegul tavo žydinčios akys lydi laime,

--------vis tiek neatsigėrėsiu aš jomis.

Išaušo ankstus rytas,
tai vakar dienos,prisiminimas yr,
dangus toks žydras,
aš eisiu,pas tave,šiandien,
prisimink,tu tą dieną,
kai už rankos,tu mane tempei - ei.



Siela Mano-
o fantastika
Siela Mano-
taip pažiūrėjo
Siela Mano-
kažką sugalvojo
Siela Mano-
vėją pasukti.



Atėjo vėl,prisiminimai,
man noris,su tavim,susitikt,
vaikystės saulė,vis tolsti,
o užmiršti,nesinori,
prisimink,tu tą dieną,
kai pirmą kartą,tu mane pamatei - ei,

apa-apa mūsų,
apa-apa vaikystė,
prisimink,tu tą dieną,
kai pro langą,tu mane šaukei-ei...