Ačiū, žmogučiai, už sveikinimus:) Retai čia beužsuku - labai netiketa buvo:*

Nesupaisysi, kodel kazka pamisltame vien uzsiziureja i spindinciais akis...

Nuo pat Naujųjų gyvenau mintimi - susiradai kitą, tai ir būk laimingas su ja. Ko man čia dėl tavęs galvą kvaršiti. Ir lyg dar to būtų maža, tavo mieliausioji Valentino proga, tavo telefone radus gal mėnesio senumo mano žinutę, kur prašiau paaiškinimo, iškėlė SMS'ais pavydo sceną. Nieko paaikit nebenorėjai. Tiesiog nekėliai telefono ragelio. Dar niekad nesijaučiau taip įžeista ir įskaudinta kaip tada. Net tavo numeį iš telefono ištryniau(kaip jį ištrinti iš galvos dar nežinau).

Vakar paskambinau mamai pasveikinti ją Motinos dienos proga, o ji bebeik nesiklausiu mano sveikinimu sako, žinai ką girdėjau, Tu su G... tebedraugauji. Pliatkų viršūnė. Žmogaus beveik puse metų nemačiau ir draugauju...

Iškarto kilo nopras tau vėl paskambint ir pklausti gal tu numanai, iš kur tos kalbos.

Vakare paskambinau, prieš tai SMS'u atsiklausus ar gali kalbėt. Pasirodo tu jau irgi tas apkalbas girdėjai. Sakai, girdėjas, kad vedi, o dabar aišku, ką.
Kalbėjom lyg seni pažįstami, seniai nieko negirdėję apie viens kitą. Turėjau dar vieną progą įsitikinti, kad ir nebūdamas šalia esi mano draugas...

Kelių mėnesių pastangos tave pamiršti pasitodė bergždžios - AŠ VIS DAR MYLIU TAVE... O už tavo ištikimybę dabartiniai draugei myliu dar labiau...

Sunkus pavasaris vienai... Ilgiuosiu buvusio, bet gryst atgal nebenoriu... O tu kurie salai -  nesupratu ju siekiu... Kas jie man? O dar didesne nezinia kas as jiems...

Ir kas pasakys kaip supaisyti savo mintis ir sapnus? Uzmiegu svajodama apie viena, sapnuojas kitas... buvusysis...

Simpatisko vaikino akys nuzvelgianti tavo kojas, nes pirma kar simet issitraukiai is spintos sijoneli...
Porele susikibusi rankutemis eina parko taku... Pora mociuciu juos nuzvelgia ir kazka tarpusavyje subamba...
Berniukaciai jau istempe is rusiu savo dviracius...
Visiems jau pavasaris... Ar tikrai visiems?

Kodel pamilstam, iskaudinam, bunam iskaudinti ir pamirstam, vel kazka sutinkam, pamilstam, iskaudunam, bunam iskaudinti ir pamirstam, vel kazka sutinkam...
Kaip suzinot, kada pabaiga? Kada nebepamirstam, nebeissiskiriam? Kaip suprast, kad skirtas sitas tau zmogus paties dangaus? Kaip nesuklys?
Sakai, klausyt sirdeles? O is kur zinot, kad ir ji neklysta?

painiava...

Koks didziulis skirtumas tarp draugu ir "draugu"... Pastaruju tiek daug... Pirmuju vos 2-3 zmoguciai... Tas, kuri pavadinau tikru draugu, paprase ji pamirst, nes man taip geriau(cia jo zodziai...)

O siandien as jau ir jo nebeprisiminiau nubudus:)
Tik labai panasios isvaizdos praeivis man vel primine tave...
Bet cia jau, manau, dar vienas zingsnelis link taves uzmirsimo...