Rašyk
Eilės (79397)
Fantastika (2351)
Esė (1606)
Proza (11110)
Vaikams (2742)
Slam (86)
English (1208)
Po polsku (380)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2013-06-14 18:11
barzdotas_idiotas

Kodėl aš esu aš

Ne, ne, ne. Čia ne egzistencialistinių pamąstymų kampelis. Tiesiog užklausė manęs, kodėl būtent "barzdotu idiotu" vadinuos rašyke. Elementaru. Barzdotas - turiu barzdą. Aišku, kai užsiregistravau, ji buvo ilga, ne tokia ilga, kokios norėjau, bet vistiek. Dabar - tokia ožiška. Nelabai charakterį atspindi, bet prie veido derinasi. Ką jau bepadarysi.
Idiotas... Na, čia jau įdomu. Kiek aš esu idiotas gyvenime, ne man spręsti (manau kad labai labai daug). Gal aš idiotas ir savo "kūryboje"(nekyla ranka rašyt be kabučių)? Ir vėl ne man spręst. Gal vieną dieną barzdotas_idiotas pataps bebarzdžiu_genijumi. Kantriai laukime tokios dienos. O iki tol teks tenkintis mano barzdotu idiotiškumu.
2013-05-23 00:15
barzdotas_idiotas

Iš naujo

Du metai - ilgas laikas apleisti kūrybai. Nelaistoma gėlė nuvysta. Per tuos du metus daug ką suvokiau apie save. Dėkui žmonėms, kurie palaikė ir skatino nepasiduot. Su nauja Ugnim, aš grįžtu čia ir imuos to, ką mėgstu - rašyti.
2011-05-15 20:39
barzdotas_idiotas

...And so it begins...

Tegul tai bus mano prisistatymas šioje svetainėje.

Sveiki, tie kas skaito. Esu barzdotas idiotas. Gyvenime turiu barzdą, o jau kiek idiotizmo manyje - ne man spręsti :D
Ilgai nesiryžau prisiregistruoti. Psichologinis barjeras - savo rašliavą dažniausiai demonstruoju tik artimiems draugams. prisidėjo ir kritikos baimė. Puikiai suvokiu, kad konstruktyvi kritika - sveikas dalykas, padedantis tobulėti, tačiau kažkas visgi neramina. Neigiamas atsiliepimas iš nepažįstamojo tikrai nėra malonus... bet ką padarysi, jei esu tokio atsiliepimo vertas.
Šiek tiek apie mano kūrybą - rašau jau gana seniai, turbūt nuo 12-13 metų. Pirmieji eilėraščiai buvo paprasti, vaikiški-apie Dėdę Rudenėlį, Kalėdų Senelį ir pan. Vėliau apėmė paauglystės hormonų audros. Tada pasipylė eiliuoti meilės prisipažinimai, bandymai papasakoti pasauliui apie savo kančią ir panašios nesąmonės. Galų gale atėjo suvokimas, jog tai neturi jokios išliekamosios vertės. Ėmiau ieškoti kitų temų. Visgi esminis bruožas liko - vargu ar mano rašliava galėtų būti apibūdinama kaip šviesi ar pozityvi.
Tai tiek, mat jau ir taip parašiau daugiau nei reikia. Tikiuosi atsiras tokių, kurie akimis permes mano grafomanijos vaisius :D Stengsiuos priimti kritiką pozityviai ir bandysiu tobulėti
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą