Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2011-05-14 12:00
Laurita Leščinskaitė

Gamtos spindesys prieš atliekų skurdą

Įsivaizduok, jog nereginčiomis akimis
Gali aprėpti pasaulį...
Įkvėpti dangaus ir surasti tai,
Ko kiti niekada nesupras.


Rodos, visai neseniai mano kojos vaikščiojo tuo, kas buvo nepaliesta. Gamtoje nebuvo miesto vaikų išmesto balasto, kurio atsikratydami jie mėgino apsivalyti aplinką, bet tik sugebėjo susiteršti sielą. Ir nusikalsti prieš save. Nors ne kiekvienas save laiko pakaltinamu.
Pavyzdžių nereikia ieškoti nepasiekiamoje gelmėje. Paimu seną kineskopinį monitorių ir nutariu išmesti, nes nusipirkau naują. Lieka kirbantis klausimas – kur dėti seną? Žinoma, ten, kur nemato budrios aplinkinių akys – į mišką, į gamtą. Tik ar to nemato MŪSŲ sąžinė, ar nesijaučiame atsakingi prieš SAVE? Kiekvienas bijo, kad dėl tam tikro poelgio jį paniekins, pažemins, bet pamiršta, jog kiekvienas pats sau turėtų būti svarbiausias TEISĖJAS. Būti atsakingam už save – didžiausia atsakomybė. Ir jei meluojame sau, bandome apgauti save, teigdami, jog elgiamės teisingai – pirmą melo pamoką jau išmokome. Dabar jau nieko nebereikš apgauti bet kurį visuomenės narį. Šaunuoliai, greit mokomės. Ko gero...
Ir istorijos tęsis toliau. Tos pačios ir banalios. Nėra prasmės jas visas suminėti, nes jas puikiai žinome. Norisi pasakyti ką kita. Darosi neaišku, ko žmogus nori iš pasaulio. Pajungęs visus jo išteklius vien savo reikmėms, jis nebepatenkintas, nes pamažu ima suvokti, ką iš tiesų padarė ir dar padarys, jei nesustos. Iš Kūrėjo jis tampa Naikintoju. Sakoma, kad žmogus tapo pasaulio viešpačiu, tačiau netikslu viešpačiu vadinti tą, kuris griauna savo viešpatiją. Pastatyti visi mūrai, įkurti visi miestai ir išrasti visi išradimai... Belieka visą pasaulio kūrimo procesą užbaigti griaunamuoju darbu... Išbalansavus gamtos pusiausvyrą, atsiranda daugybė nereikalingų daiktų, kurių nebereikia nei mums, nei gamtai. Tačiau vargšė Gamta kantriai „puošiasi“ mūsų išspirtomis lauk šiukšlėmis ir vis labiau panėši ne į karalienę su miškų karūna, o į iš namų išvarytą našlaitę su atliekų vainiku, kurį nusiimti nebėra taip lengva... Gamta vis žemiau leidžia galvą, slegiamą vis sunkesnio vainiko. Tampa beprasmiška smerkti kitus, kol patys esame griūties kaltininkai, kol patys nesuvokiame savo daromos žalos.
Mes vis eisime seniai pramintais takais, kurie dar nespėjo užželti. Darysime tas pačias klaidas, bet gal į mūsų širdis netyčia užklys geri įpročiai? Naudos siekimas ne vien sau. Liovimasis viską matuoti vien pinigine skale (išmesti pamiškėje pigiau, nei mokėti už atliekų konteinerį ar atiduoti stambiagabaritines atliekas utilizuoti). Nustosime elgtis it menki padarai, kuriems vis vien, kokioje žemėje augs mūsų atžalos ir ar dar turės nepaliestų gamtos lopinėlių Lietuva. Nepaliestų piktos ir baudžiančios žmogaus rankos. Galbūt žmogų likimas baudžia dar skaudžiau? Atsakymų nežino niekas...
Ne visi gyvename it viešpačiai, griaunantys viešpatiją aplink savus namus. Kai kurie esame orūs ir turime tvirtas nuostatas ekologiniais klausimais. Mokame susirinkti ne tik savo, bet ir kitų atmatas. Už tai retai sulaukiame aplinkinių padėkos (tačiau džiugu, jog visuomenė ima keistis!), bet mums su kaupu atlygina patirtas pasitenkinimo jausmas ir į ausį tyliai kuždantis balselis: tu šaunuolis, tavo darbas didis ir prasmingas... Ir širdyje pasidaro taip šviesu, tarsi suspindus vilties kibirkštėlei.
Aš tikrai myliu Gamtą. Sakau tai nuoširdžiai, be patoso ir ditirambų. Neskaptuoju tų žodžių medžio kamiene, bet iškalu auksinėm raidėm tarp savo vertybių. O kaip Jūs?
2011-05-05 17:11
Laurita Leščinskaitė

Supykus

Tas jausmas, kai pyksti. Grįžti namo ir ten vien pikti žvilgsniai. Kažko nepadarei ir tave kaltina dėl smulkmenų. Kažkur skaičiau, jog kabinėjimasis prie smulkmenų - senatvinio marazmo požymis...
Erzina, ir negali nieko padaryt. Kabinėjimasis prie išvaizdos, spuogo ir laikysenos ar šypsenos. Priekaištai dėl mokslų, kurių kiti pirmūnai negirdi...
Po mėnesio tau 18, o jautiesi, lyg sukaktų 9.
Bjaurastis aplinkui.
2011-04-02 15:34
Laurita Leščinskaitė

Jaunieji maldininkai.

Balandžio 2d, mano mieste vyko kryžiaus kelias, kuriame teko dalyvauti ;) jaunimas tikrai aktyvus.
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą