Lai saičia kelią
baltas sakmuo-
pabėgėk iš paskos-
pamatysi,
kaip šildo tave

toji dulkės šviesa-
senas žodžio daugmuo-
kaip pasklinda džiugais
svydėdamas
tavo gyvenimu




saisti    - burti, pranašauti;
sakmuo - žodis, terminas, sakinio dalis;
džiugas - džiaugsmas, greit besidžiaugiantis, džiugais -būriais.

Nijolė Labuckaitė-Bielinienė "Svydėjimas" 2011

Neišsakytų žodžių midus,
dainos nesapnuotas girdėjimas...
Nepykit, jei paukštė tylės
į plieskiančią ugnį žiūrėdama.
Jums ta didžioji fuga
dvasios tyliam inkilėly,
toji garsų pūga
iš kūdikystės atskriejus...

Šventei užvėrus vartus,
žodžiai nublanks ir gėlės.
Paukščiai paliks vardus-
medžiai primins čiulbėjimą...
Garsiai ištartus žodžius
greitai išgairins vėjai-
Jums teks sielos midus-
neišdainuoti linkėjimai.      Nijolė Labuckaitė-Bielinienė "Svydėjimas" 2011

Verbų kačiukai,
Saulužę glostydami,
Velykų laukia...

Lietuva - kaip šūvis į krūtinę,
Lietuva - kaip skrydis lig dangaus,
Kaip diena pirma ir paskutinė,
Už kurios lyg skęstantis laikaus.

Lietuva - akmuo prie slenksčio seno
Ir lietaus lašelis debesy.
Lietuva - ugnis, kurią kūrenam
Ir kurioj sudegsime visi.

Lietuva su pagonybės mitais,
Lietuva su šimtmečių lažu.
Lietuva - grėsmingas dinamitas
Tūkstančiuos sukilėlių laužų.

Visos pievos, upės apraudotos
Graudžiose lietuvės raudose.
Švietė širdys protėvių raudonos -
Požemiuos įkalinta dvasia.

Mes visi tenai - gelmėj - užgimę
Po lenktu sukilėlio dalgiu.
Ir visus mus Lietuva augino
Tarsi lauką želiančių rugių.

Ak, rugiai, iškentę gruodžio vėją,
Ir keliai, nubėgantys kalvom...
Kažkada iš Lietuvos atėję,
Mes ir vėl sugrįšim Lietuvon.

Ir tenai, kur po visų klajonių
Žemėn atsiguls mana galva,
Nerašykit mano vardo, žmonės,
Parašykit, žmonės: Lietuva.      Jonas Strielkūnas "Praėjęs amžius"      Vaga, 2001

"Atmintis - tai kūryba. Mes atsirenkame tai , kas šviesiausia ir tamsiausia, apeidami, tai kas mums atrodo gėdinga ir šitaip audžiame plačią savo gyvenimo kanvą"
    Isabel Allende " Portretas sepija"  Alma littera  Vilnius/ 2008



'


'

Tėvynę mylėti - medį auginti,
Gėles sodinti, džiaugsmu dalintis.
 
Tėvynę mylėti - gimtą žemę dirbti,
Duoną auginti, alkstančius maitinti.

Tėvynę mylėti - didžiavyrius minėti,
Vėliavą  trispalvę ir Vytį gerbti.

Tėvynę mylėti -nuo neapykantos,
Šmeižto ir melo ginti.

Tėvynę mylėti -už jos laisvę kovoti,
Už Lietuvos garbę gyvybę aukoti.

Tėvynę mylėti -jos ateitimi tikėti,
Dorais piliečiais josios vaikus mokinti.

Tarp gerų- gera...

Ak, ta dienos pilnatvė - tarsi langas į gyvenimą. Atveri langines į tamsą, nežinią ir paleidi baltąsias paukštes, mintis šviesos ir vilties,kad apšviestų...

Aš nežinau, kam aš rašau.
Geidžiau poezija ramintis?
Ar kad kovotų dar aršiau
Sunkioj galvoj beprotės mintys?

Ar kad beribė Visata
Apglėbtų mano dvasią menką?
Aš nežinau... Tik visada
Kažkas vedžiojo mano ranką.
    Jonas Strielkūnas
  'Praėjęs amžius"      Leidykla VAGA, 2001

Valio! Penktadienis baigėsi. "Žemutinėj pily šiandien šventė..."