skausmingai noriu uzsimerkti. ir nieko nejausti. uzsimerkti ir miegoti. nieko nesapnuoti. tik siltai apsikloti. ir tik miegoti.

minciu priepuolio dar nepajutau. bet kantriai laukiu. stoviu uz kampo ir ziuriu kad jos pasirodys. man nesvarbu ateis viena ar buriu. tegu tos mintys tik pasirodo. o tada jau darysiu kazka. turbut jas nugalabysiu:)

neturiu minciu. galva tuscia kaip puodyne. tik bijau, kad nenukristu ir nesuduztu. o dar blogiau bus, jei kas nors paleis akmeni man i galva-puodyne. neliks nieko. ir minys pabirs ant zemes.

kai nubusiu viena ryta. apsidairysiu is salia pamatysiu gulinti sapna. tikra, apvalu ir minksta. as ji apkabinsiu. ir jis neisnyks.
sapnu pasauly as gyvenu...

kvaily zmogeli tu esi, kad vis mane dar atstumi. liudnas mintis as sau kartoju, ir vel klaidom zingsniuoju. eilem kalbeti as galiu, bet tirpsta rankos pamazu. ir ka darai ir kur sustoji, vis tiek mintim einu as i rytoju. sirdy issaugau sviesia deme, palieku laisva kisenele, gali ilisti kada tik panorejes, kol tikejimas dar neisbleses...
zinau, kad eiliu kurti as nesutverta... bet kartais taip norisi. be to cia yra eiliaproze:)