lyjasaulėšviečialyjasaulėšviečia...

Šita diena praėjo. Kita praeis. Kaži, ar kai praeis visos, vis dar rašysim?...

Galėtų visos dienos eiti pro šalį...

* * *


Ei, sustorėjai
Pievoj vėjai, kur stovėjai

Tiek saulė jau apsuko ratų
Nepastebėjai

Ir atvirukai
Kuriuos stalčiun dėjai
Vėl prašneko

Tai pasakyk dabar
Ar visko tau užteko?..

Diena iš dienos kažkas manyje virsta kažkuo kitu. Dar nežinau kas ir nežinau kuo. Tik jaučiu...

Visos dienos laša kaip varveklis į balą. Bala didėja, o vėliau išnyksta...

Šiandien saulė į pakaušį švietė dar labiau. Kartais net į akis. Akiplėša...

Sako, mes ne durniai. Tai kas tuomet? Proto gumbai? Saulė šviečia į pakaušį...

Durniai mes. Durniai...

Pasaulyje tiek daug yra dalykų, kuriais netikiu, bet jie vis dėlto yra, ir yra tik keletas, kuriais tikiu, bet jų kartais pasigendu...