Šiandien supratau, kokie eilėraščiai gyvi. Kaip kinta jų prasmės skaitytojų gomuriuose, pilnėja, vystosi. Palieki juos vienus, kaip vaikelius, interneto brūzgynuose, o šie grūdinami auga, bręsta, keičiasi. Nepriklauso jie man, supratau. Savarnkiški tokie. Visai kaip vaikai. Svarbiausia - daug meilės. Vis kintančios laisvės-taisyklių paraštės. Visai kaip su vaikais - nuolatinis balanso ieškojimas.