Jei gyvenčiau du gyvenimus, viename nesidrovėdamas ištrinčiau tave iš savo kietojo disko, kitame įjungčiau nuolankuma, pasibelsčiau į tavo duris, ir visą tave, su visom nuostabos kupinom akim stipriai stipriai (kad net kraujas iš nosies imtų tekėti) apkabinčiau

Rudenėja, ane ? :) nutysusiomis šypsenėlėmis į palaimingą melancholiją strykt !

<..Mūsų gyvenimai sluoksniuoti, kaip pyragas, ne vienas, o keletas gyvenimų vienu metu, net tie, kurie teka jau mums mirus ir.. dar negimus… Vienas šalia kito, vienas kitame, o kiekvianą akimirką mes renkamės, kurį iš jų gyventi, norėtumėme gyventi visus vienu metu, bet mes dar nepasirengę būti Dievais..>

<..Kartais,gal net tik kartą per visą mūsų egzistavimą, paraleliniai pasauliai susikerta vienoje sankryžoje ir mes kaip tik atsiduriame jų sukury… O tas aiškumo, beribio žinojimo blyksnis kaip kelrodė žvaigždė kurį laiką vis dar švyti, kol mes nepradedame jos gesinti savo abejonėmis, vėl užpildami mums įprasto paviršinio mąstymo grumstais.. Tam, kad sugrįžti, mums tereikia nepamiršti..

Jei viską pamirštumėme ir nieko nesitikėtumėm,... būtų super :D

Seksas - paguoda tiems, kas neranda meilės ... :)

o jūs.., jei sugebėtumėt padėti į šalį savo koketiškuma ir subtilujį sarkazmą, nustebtumėte pamatę kokie faini esate :) nebereikėtų dėti pastangų save išreikšti.. būtumėt ir kūrėjais ir kūriniais viename :D

Lėtai lėtai praveriu savo gremėzdiškus vartus, jau galite žvilgtelti vidun, bet nedrįskit užeiti :D

"... Aš tave gundžiau? dykumoje? nejuokink ..." :D

Keista, kai žmonės su ugnele pasakoja apie save vieną, bet visa savo esybe stengiasi įrodyti kitą