aš rimta. aš rimtai.

gal-būt-tur-būt

parodyk man savo Elektrėnus.

žiūrėk. skauda čia. ir dar čia.
man labai gaila, kad negali manęs paguost.
žiūrėk. aš nematoma. nei čia, nei čia. žiūrėk. matai? nematoma.

Tu visada didžiuojies lipdukais ant savo durų. Išėjimas. Stumti.
O jei ateiti ir prisitraukti tave norėčiau?

Kodėl aš niekada nebuvau geras vaikinas?

Mes rašom vienas kitam nepabaigiamus laiškus.
Jų niekad nebaigiam - negalim išsiųsti.
Vienas kitam rašom, bet labiau sau,
Todėl vogčiomis skaitom viens kitam per petį.
Ne tokie mes abu gražūs kaip viens kitam sakom,
Bet iš tolo abu atrodom pakenčiamai.
Mus skiria atstumas, kokį tik mudu suprantam,
Bet tu supranti mažiau negu aš,
Todėl mėgstu sakyti, kad tu truputėlį toliau
Nuo manęs negu aš nuo tavęs.

Hi, I'm empty
So tell me you care for me

Give up yourself unto the moment
The time is now

Tiek to. Keičiam temą. Ryto atradimas - 94,9 FM. Kvepia Užupiu.

Nebūt man Penelope. O ir Odisėjas pasiklydo.

Šiandien taip ilgai galvojau, ką turiu čia parašyti, net pačiai keista. Galvojimas - man nebūdinga būsena.

Tad - nuo pradžių. Lyg viskas būtų paskutinįkart. Vis prisimenu tos knygos pavadinimą.

Katinas šildė visą naktį. Miegojau ilgai. O kadangi miegu ant virtuvės grindų - brolis negalėjo gręžti sienų. Taip jam ir reikia.

Sapnavau Gorbačiovą. Tai vis tos Avyžiaus knygos pasekmės. Dar sapnavau savo nuotraukas. Reikėjo išrinkti gražiausią. Nepamenu kam. Išrinkam.

O Gorbačiovo perestroika man vis kliba mintyse. dar neapsisprendžiau, griauti, ar statyti, bet kažką daryti reikia. Faktas.

Varčiau knygyne Orakulą. Pasakė man krištolinis rutulys, kad laimė manęs laukia, jei nesigrežiosiu į praeitį. Tai va. Ir aš apie tą patį.

Atleisk. Turiu savų priežasčių.