небо стонет, а у нас весна...

Einu šiandien į man's factory. Tepadeda man Dievas ;)
Neleis man miegot tavo muzika, akys

Mane gelbėja internetas
tūkstančiai google.ru puslapių
toliai nepasiekiami
tave galiu tik per stiklą laižyti

Jau galvojau, kad tave pamiršau. Nė velnio. Nu kur man eit, kur bėgt, kad tave surasčiau?

Tūkstančiai saulių iki pavasario

Tai atnešk,
Žavi nešėja,
Tos degtinės
Kaip tulžies.
Nebijok, -
Neišprotėjau.
Nesisupsiu
Ant pušies.

Įsimylėjau kaip kvailė paskutinė savo sapną, pačios sukurtą realybę. Jėzus, nors mesk viską ir trauk link horizonto, kur toks pats pilkas dangus, drėgnas oras, tačiau mano sapnas gyvena ten. Iš tikrųjų gyvena.

Maškovas sako, o kine, kaip ir turi būti, meilė ir neapykanta yra truputį stipresnė nei gyvenime.
Ech, ir man taip..

Tarp Kalėdų ir Naujų stebuklai nevyksta. O ir šiaip vargu... bau

Перережут руки самый острый ветер,
хорошо что сразу, тихо и не больно.
Санитары суки, тоже чьи то дети -
здаствуй, камикадзе!