Mes razbainykėliai
Iš Varcios miškų,
Susikausim vėlei
Ant dzykų laukų.

Vėl prikelsim Blindos
Dvasią iš tamsos,
Kad padėtų ginti
Žemę Lietuvos,

Pamojuosim kuokom
Kaip kadais - seniai.
Išbėgios iš strioko
Ponai kaip tranai.

Ir Marijos žemė
Vėlei sužaliuos,-
Darbas viską lemia -
Javai tyvuliuos...

Išguisim iš tvarto
Tinginių marias,
Te nors šieną varto -
Vis gi bus šis tas.

Tam "Poetų tvarte"
Raštininkų daug;
Gal jie dirbs šį kartą -
Tu tikėk ir lauk...

Ei, jūs, mintis geras vaizduokit,
Nes kitaip paglostys kuoka...
Ir tas "poetėlių" tvartas
Bus sugriautas ir užartas...

Sveiki piliečiai,
Iš peštynių grįžau didelių
Ir mūšių darė jaučiamas kvapas -
Bet be jų, jau gyventi tikrai negaliu,
O Griunvaldas?
Gal pragaištim būtų tapęs?
Bet vis tiek, bet vis tiek,
Būčiau ir aš pamojavęs kardu,
Bet gaila, manęs dar nebuvo.
Tad brangenybes sugrobė
Totoriai ir lenkai,
Netgi lietuvių, sako,
Dėl aukso ten žuvo,
Kryžiuočių gurguoles, kai taršė...
Tikrai, ir aš ten būčiau
Panaršęs...