SPRINK.


kodėl?




NES UŽ***AI

Mano mintys liūdi.
Jaučiu savo širdies plakimą:
...tuk.tuk.tuk.tuk....
Nervina. Primena sekundžių tiksėjimą.
Jeigu sekundės netiksi- laikrodis sustoja.
Jeigu nebegirdečiau tuksėjimo, turbūt sustočiau kaip tas laikrodis.

kaip mane užkniso realybė. lyg pro svetimas akiduobes kasdien žvelgiu į savo gyvenimo rutiną, ir bandau suprasti savo egzistavimo prasmę.

SVARBIAUSIA NE KELIAS, O KAIP TU EINI KELIU.

''svaigina galimybė tylėti užuot besaikiu plepėjimu užgožti prasmę'' ....

(išgirsta eilutė iš radijo Velykų rytą)

Nekenčiu gerų knygų, nes būna baisiai liūdna, kai jos pasibaigia, o juk taip norisi ir toliau tęsti jau pradėtą istoriją.

Kartais atrodo, kad visas pasaulis sustojo ir pamažu pradėjo slysti man iš po kojų.
Norisi verkti, bet ne iš baimės, o todėl, kad nieko negaliu padaryti.
Norisi rėkti, nes atrodo, kad niekas manęs negirdi.

O po to viskas stoja į savo vietas ir Žemė vėl pradeda suktis aplink savo ašį.

Balta plunksna
Leidžiasi man ant veido,
Bet aš apsimetu,
Kad jos nėra.
Baltas angelas
Sėdi greta manęs
Kol aš apsimetu,
Kad nematau.