Kūryba - tai procesas, kai mintys užplūsta visai netikėtai, nežinia iš kur.. Iš labai labai giliai.. Gal iš širdies? Gal iš pasąmonės? Gal iš dar giliau (toliau)?..
    Kartais žodžiai liejasi taip laisvai, taip lengvai,. kad vos spėji užrašyti tą visą minčių srautą.. Ir galiausiai.. perskaitai tai, ką parašei - lyg skaitytum kažkieno kito kūrybą,. nes vis dar negali suvokti, kaip visa tai gimė..
    O kartais.. Kartais ilgai sėdi prie vieno sakinio, dėlioji raidę prie raidės, mintyse vis derini, kaip gražiau skambės, rimuosis ir.. nieko neišeina.. Bet negali padėt rašiklio, nes jauti, kad kažkur ten, giliai giliai, vis dar kirba tas jausmas.. Jausmas, kūrį būtinai turi išlaisvinti, išlieti ant popieriaus..
    Galiausiai - taip ir nutinka - žodžiai gimsta staiga, bet.. ne mintyse - Jie būna neapgalvoti, bet tokie taiklūs, tokie tikslūs, kad visu šimtu procentų (100%) atitinka tą gilai glūdėjusį jausmą..
    (Deja.. ne visada..)

    Kūryba - tai giliausių jausmų išraiška. Tai - dieviška..