Aš miegu.Kambary tylu, namuose nieko nėra...Ir aš tai zinau.Tiesiog guliu ir sapnuoju..Sapnas labai keistas, aplankantis mane kiekvieną naktį..Guluosi vakare manydama, kad jie daugiau nebeateis,tačiau...Naktis po nakties, jie gryzta i mano sapnus..Tai jie,kazkas, norintys atimti iš manęs likusią laimę, šilumą, kruopelytę meilės..Nezinau kodėl jie taip daro,gyvenime neesu jų mačius, tik sapnuose...Kiekvieną rytą, kiekvieną dieną bunu atsargi nenorėdama niekam atiduoti likusiu savo gerio daleliu..Juk taip negalima, kaip as gyvensiu?Jie apie tai nemasto, tik ateina pasiimti.Wakarais guluosi i lowa ir wiliuosi kad jų daugiau nebematysiu...

Gyvenimas yra gan sudetingas...Ne nezinau kas tai yra..erdvė?laikas?o gal tiesiog reiškinys?Žinau tik tiek, kad jis turi tiek gražių tiek skaudžių akimirku.Vieni klausia"kodel yra tas skausmas?neviltis?liūdesys?"Pamastykite, o kas butu jei viso šito nejaustumėte?Juk viskas turi  pusiausvyra..ar ne taip?Skausmo ir džiaugsmo turi ir bus visada po lygiai.Kad ir koks skaudus būtu tas Gyvenimas, pasistenkite ji nugyventi kuo linksmiau ir įspūdingiau.Juk Gyvename tik viena karta...