Gavau žinutę, kad gausiu knygą. Nu apsidžiaugiau nerealiai. Tai pirmasis mano kūrybos įvertinimas. Sparnai, neškite mane į padangę.

Vakar savo bibliotekoje aptarėme knygą apie Gražiną Bigelytę "Jausmų gama". Klausiau skaitomų ištraukų, jos eilių. Ne eilinė moteris buvo, ne veltui į ją lygiuotis kitos norėjo. Ir posmai gražūs. Kai rašo  ne "Menas menui", yra ką skaityti.

Vakar dalyvavau Panevėžyje palydėtuvių į Afganistaną šventėje. Žiūrėjau į išeinančius...Kokie jauni, gražūs. Tarp jų mano brolis. Pasididžiavimas ir skausmas...Tikiu, grįš. Turiu tikėti, turiu sulaukti. O liūdna... Žodžiais sunku išreikšti jausmą...

Pasiūliau jungtis vyreniems. Belaukdama peržiūrėjau(kiek leido informacija), kad labai maža tų vyresnių, arba jie slepia savo amžių. Ką padarysi? Yra kaip yra. Dar ir komentaras vienas - kad nereikia jungtis. Tikėjausi iš vyresnių gauti protingų komentarų. Teks susitaikyti. Tik prašau - nenori parašyti protingo komentaro, nerašyk jokio.

Iš ryto lijo. Nusiteikiau liūdnai, nuobodžiai dienai. Besėdint kilo mintis. Mano bendraamžiai, burkimės po šios svetainės sparnu. Jaunimo mums nei suprasti, nei pavyti. Manau, padės ir svetainės administracija. Atsiliepkite tie, kam 50 - 60 metų, 5 metai į tą pusę ar į tą, koks skirtumas, ar ne? Vieni kitų kūrybą skaitykime, komentuokime, vertinkime. Laukiu atsiliepimų. 

Kai atsisakiau savo tikrojo vardo ir pavardės, palengvėjo. Kodėl? Gal tada ir kitų nereikia smerkti? Gal ir jiems nuo to lengviau? Pagyvensim, pamatysim.

Kai paskaičiau dienoraštį, pasibaisėjau. Kur aš čia pakliuvau? Taip, taip. Be vardų, be pavardžių, tik ženklai...ir nesąmoningi. Skaitysiu kūrybą tik tų, kur vardas ir pavardė.

Šiandien mūsų upelis suplėšė ledą ir pradėjo tekėti. Toks murzinas, bet greitas. Viską neša, kas tik jo kelyje pasitaiko. Žiūriu į jį tokį ir gera širdyje. Atsibodo žiema.

Kovo 14 d. dar ankstus rytas, guliu lovoje ir girdžiu - švilpia varnėnas. Netikiu. Kiek sniego aplink. Ką jis gali veikti? Žiūriu pro langą, tikrai, varnėnai ant elektros laidų tupi ir švilpauja. O mūsų inkilai dar neįkelti...Keliu šeimyną, kabiname inkilus. Aukštai padange skrenda gandras. Sustoję žiūrime ir...išgirstame vyturiuką čirenant. Po pietų ima niauktis dangus ir Perkūnas nugrūmoja. Kiek daug įvykių per vieną dieną.

Spalio 8d. rytas. Išsivedu šuniuką pasivaikščioti. Dairinėjuosi kieme ir girdžiu - švilpauna varnėnas. Suklustu. Negal būti? O jis švilpauna. Ir šalia dar kitas. Pašvilpavo ir nuskrido. O mano sirdy pavasaris pragydo...