vobseta ja xujnioj zanimajus

Zmogus pakele rankas... isivaizdavo skrydi. Pati nuostabiausia, toki kuri jaucia tik paukstis. Ir zmogus skrido. Nesvarbu, kad kojos jo liete zeme, jis skrido savo mintimis.

pasaulis pro rozinius akinius... kas tai? ar tik paprastas naivumas? ar gyvenimo aistra?

pakelkite taure uz mane. tik jau siandien nesiulykite man.

nuspalvintas gyvenimas saules spinduliais ir nakties selsmu...

Beprotiskas penktadienio troskimas... ir beprotiskas oras uz lango. atsipalaiduoti negalima, bet butina. ir niekas tau nepasakys, kad ryt tiesiog uzmirsi siandiena diena ir bus daug nauju veidu. kurie galbut po laiko isnyks tavo praeityje, o gal taps sverbiais tavo gyvenimo draugais?

Nus jep stogas vaziuoja su tokiais cia dienorasciais... kas turite plaktuka ir viniu? :)

Paliestas kūnas suvirpa. Tarsi laukinis kačiukas pirmą kartą pamatęs žmogų. Bet ar malonumą pakeičia baimė?
Nuo aistros akys pavirsta laukinio žvėries. Ir ji savo rankomis apsikabina jo kaklą. Iš jo akių ištrykšta ašaros. Ne, ne dėlto, kad jis džiaugiasi. Ji jį dusina.
Ir nagai įsirėžia į oda. Laukinė aistra prikėlusi moteryje pirmykščius instinktus.
Kūna užplūsta karštis. Nubėgęs kraujas prikepa prie odos.
Ir bejėgiškai nuvirtusį aistra užmiega. Užmiega nuo malonumo kurį patyrė intymiausią akimirką.

Paleistas suo pabega, tam kad nebutu prirakintas prie grandines. Kiek gali tverti zmogus prirakintas prie grandines? Ir kodel daznai nori kiti uzmesti tuos pancius?

Diena istikta soko. Apsiniauke debesys.