....ieškau kažko nuolat ieškau, bet neikaip nagaliu savo širdžiai ramybės surasti....galvoju kada vienatvės košmaras baigsis...o aš senstu...po truputį senstų....ir su vienatve kartu brendu  per baltą sniegą...su kiekviena diena ir valanda bėgdama į pavasarį kurio taip neapsakomai laukiu...užmerkiu akis ir įsivaizduoju kaip šildau savo kūną saulės atokaitoj