nbbhhhjhcfcffhghkjnnbvgtfty8i gvghj bvcxfghj vdsjhbgdfikuygftde gfrtt hgf bv bgfgtuh hgtggyj nbh njhggf jhytf nb bhbcvtfy bjfd klkl,poko bc!!!nbv bhfctgvg gf hgfdrty Gjjbhjn Tvfxdfgh vcxc ;l;poil wqqwd jhfdetj bng hjhgfdfhj bvbj bhv bb nbvcbnvv ,mmkbcxxb  bbfvg jjkik vcx ...jhgv cxx bbvv hgdyu nbfd kkk gffvjkjm cv g bvcd jjgOOO ghcbjdgfnm  xxv mdkdjh vc gfghm cx njj xzx ...
O DABAR PAGALIAU SUPRATAI KA NOREJAU PASAKYT???

svetimom nuodemem sventas nebusi...

nu ne,kiek galima...nuveskit ir nusaukit kaip nusmurgusi suni surudijusiu balsu ir ukanotom akim...nuveskit ten,prie apluzusios tvoros,ten,netoli dvokiancio meslyno,kad niekas neuzuostu sito lipnaus jusu netvirtumo kvapo...nusaukit!!!tiesiai i sirdi!..Liaukites apsaudinet kiekviena diena,suzeisdami bet nenuzudydami...PRASAU...TIESIAI  I  SIRDI...kad nesikankinciau...

isbuciuoti dangaus beviltiskai melyna skliauta,kad vel patikeciau jog galiu...
Surinkti is dangaus zvaigzdes,uzrakinti jas spintoje ir sviestis jomis juodomis dienomis...
Pirstu pridengti saule,kad neakintu apgaulingas jos draugiskumas...
Sutrypti piene nedrasiai pakelusia akutes i mano bato pada,kad suprasciau:gyvenimas ziaurus...
Kaukti vilku naktimis i besirde pilnati,kad skausmas primintu jog buvai...
Numirti,sudegti,isnykti,ikainoti gyvenima ir suprasti:geriau jau tai,nei visiskai nieko...



Aciu

Lyg taves nebutu salia...einu viena dienu takais ir laukiu...Ko???to,ko galbut niekada nelemta sulaukti...to,kas slepiasi zvaigzdetu naktu ilgesy,kai nezinai,kodel taip dauzosi sirdy...to,ko ieskau praeiviu veiduose,eilerasciuose, pasakose, filmuose,dainose...To,ko galbut ir nera...To gyvenimo,kurio negyvenau ir galbut niekada negyvensiu...Jauciuosi tokia vienisa,lyg niekas negaletu iminti mano minciu...Lyg taves nebutu salia...

atleisk uz meile...nemokesiu gyvent be sirdies...

Kazkada galvojau,kad tik tamsoje buna baugu...galvojau, tik tai ko nezinau,nesuprantu,nesugebu yra blogai...kazkada sededavau po milzinu kastonu ir mastydavau,koks beribis,stebuklingai grazus ir spalvotas yra pasaulis...Dabar nebebijau tamsos,priesingai,tamsoje galima pasislepti,nurimti,giliai ikvepti ir uzsimirsti.Bijau zmoniu...priesisku ir neteisingu,bijau tos tamsos,kokia tik zmogus gali nesiotis sirdyje...Dabar zinau,kad tiek mazai dar zinau,tiek nedaug ismokau,tiek daug visko nesuprantu...o gal nebenoriu...Tik pasaulis toks pat stebuklingas...Jeigu saule kosmose tik dulke, tai kas tada yra zmogus???...

Kai aplanko bevardziai seseliai,nesuprantu,uz ka nusipelniau gyventi???Kas dave man teise myleti???Kas liepe kankintis ir dziaugtis???Kodel dar esu,jei manes nera?...Kam tie polekiai,troskimai,svajones???Visvien nesugebesiu ju igyvendint,nemokesiu apginti to, kuo tikiu...Kam ta meile?tos kancios?Kam tas virpulys krutinej?Visvien ji iseis,paliks tik liudesi,beveide tustuma ir nerima...Kodel as esu,jei manes nera...

Kazkoks lietus visur...lauke...akyse...sirdy...