http://www.omni.lt/?i$9359_204770$z_197397

blin. siandien maciau pardavinejant kaciukus. sausio 13 diena. vidurziemi, vadinasi.

"
        ...                                                                                                                              mes                                                                                                                    issaukiame                                                  nakti                                                             
    pasiklyde                                                                                  du                                                                meiluziai 
                            ... 
                                          "

- Ka jus darote?
- Tyliai smerkiu tave.


-------->
  kiek gi galima -> apsimetineti -> vienas kita stebeti -> pro langa -> uzuolaidas atitraukineti -> i akis ziureti -> taip skaudziai iki kol nutruksta -> dar skaudziau -> uz rastu pasislepti -> nepavyksta. pasislepti. nepavyksta.

          tiesiog

cia buvo ieva. cia buvo andrius. jie susitiko ir




  gere kava balkonely, ziurejo vienas kitam i akis, o pro pravertas balkonelio duris is kambario raudonais sienu apmusalais sklido astor piazzola subtilybes, kurios tuo metu visiskai nesiderino prie ievos plaukus prilaikancio salotinio lankelio ir andriaus ruduju velvetu.


paprasciausiai jie abu pamirso, kad astuntas aukstas visai ne aukstas. ir jei issoktu kartu, kritimo skausma dalintusi per puse. o ne (kiek) vienas is ju (dvigubai daugiau nei dviese).   

  ir dar. jie nekristu. jie skristu.
tas isdidumas. musu. ar ne andriau?

karine padetis parengta.

virtuvej ant dvieju padangu sedejom (pries tai ismete pro balkona vis dar papuosta kaledine eglute, zaisliukus - sumindziojom) ir ryzius valgem. sedejom ir netikejom, kad taip buna per sesija. 


o dabar
demesio mars
  uzsitraukiam melynas zaliuzes ir nieko nematom.


tik-tas-vejas-i-smegenas,
ir miegas koridoriuj (taip kai suguli vienas ant kito pilvu, nors iki minkstutelaicio kilimo kambary apie du metrus)

  bronchitas ne liga.

siandien keliausi astunta ryte, (taigi miegojau kaip normalus zmogus tris valandas), negeriau kavos, nevartojau tonusano ir dabar (o jau rytojaus kaip septynios minutes!) nenoriu-nenoriu miego.
mano dienos ritmas nesutrikes,
 
o zmones, oj, kiek zmones daug gali nemiegodami
 
  ir tai yra stebuklinga.

prisiminiau, kad nepasigyriau -
turim nauja augintini!!! zalia zalia balioneli, ji mylim ir saugom, kai siek tiek issileidzia skrupulingai vel pripuciam. Saugom ji nuo visokiu infekciniu ir dvasiniu ligu. todel daznai su juo zaidziam, kartais isvedam i lauka (bandom visus budus, kad igytu imuniteta), bet jis tuoj pats vel sugryzta (tas stebuklingas raudonas siulelis susaistes mus ir ji gelbeja nuo nepalankaus vejo sukelto issiskyrimo)
labiausiai jaudinames del jo efemerines buties, kurios priezastis jo fizine busena. ne del to, kad zalias, bet del to, kad musu brangiausiasis labai silpnas.
mylim.
  jo vardas ervinas ir uz ji geresnio nera, nes paprasciausiai 1. jis ervinas, 2. jis musu
dabar jis miega, noreciau ji paglostyti. (beje, kuo gerai zali balioneliai kaip augintiniai - jie svelnus, bet nesiseria. o kai ateina sveciai, jis ju nepastebi, bet jie pastebi ji. ervinas siek tiek egocentriskas zalias balionelis, jam patinka demesys.
tai ir pradeda linksminti svetelius, laksto neaiskiomis trajektorijomis, belieka laiko tik juokui.
o
dabar jau begsiu miegoti. uz poros valandu papasakosiu apie ervino svajones.

rytoj.
  nuo
14 :  03
  pradedam gyventi dar geriau (kaip taip galima??)

  neitiketina, kiek daug gali pozityvizmas.

pykst pokst

      .......


kad ir dabar. dabar puse triju nakties,  pro langa du sesiolikauksciai ir juose apie pussimti svieseliu languose plevena.
 
aj, skauda rankas nuo rasymo. 
  juokingiausia
    uz devyniu ar astuoniu valandu spaustuves auditorijoj filosofijos egzaminas.
      reikia pradeti darytis kovines paruostukes su paciu gereisiu koviniu tusinuku, kad liktu ant rodomojo pirsto pusle, ir visiems rodyciau ir guosciausi bet greiciausiai girceusi apie tai kaip nelegaliais budais budeliais ir priemonems (o tikslas pateisina priemones, jei siekiam rezultato, o ne kokybes tam rezulatui pasiekti arba nepasiekti) nugalejau filosofijos egzamina su minimaliais nuostoliais (tik ta puslele ir dvasinis nuosmukis)

    bet ka jus. juk nenorit kad isijausciau i sofistes vaidmeni.

tuoj pakeisiu visas septynias kambario lemputes i ryskiai raudonas. apaksit. ir bus jums. teisti ieva.

liko septyniolika dienu.

  man vien nuo tos minties linksma!