Kas mylėta, kuo tikėta,
Lyg žaliu lietum nulyta,
Ąžuolais vijokliai virtę,
O vijokliais ąžuolai.

Kas mylėta, kuo tikėta,
Lyg žaliu lietum nulyta,
Ąžuolais vijokliai virtę,
O vijokliais ąžuolai.

Jie  džiaugsmingai juokėsi,kvatojo jausdami  viens kito kvapą...

Ar suvirpėtų širdis, jei sužinotum, kad  tavo eks  tau neabejingas (-a) ?

"– Tai, kad žmogus rašo, taip išreiškia save, jam tai patinka yra sveikintina. Tačiau visai kitas dalykas yra savo kūrybą spausdinti ir dar daugiau, pristatyti kaip poeziją. Jei jau atsirado toks noras viešinti, reiškia, autorius jaučiasi patenkintas savo tekstu, jam atrodo, kad tai gražu, o kol nepasidalino, rodos, kad tas džiugesys neįvyko. Blogai yra tada, kai autorius pradeda naudotis savo galia ir įtaka, kad galėtų savo  kūrybą pristatyti kaip poeziją, meno vertybę. O šiais laikais, turint finansinę galią, yra visai įmanoma nusipirkti kritiką, liaupses, suorganizuoti didelius pristatymus… Tai iškreipia visą literatūros paveikslą, gadina ne visai susiformavusį skonį."
A.A.Jonynas.

-Et,matau,pagalbos nesulauksiu<:(>

Mintiju,
daug moterų
tu  pamylėjai,
neva ,vibracijas jutai.
patiko žodžiai ,lūpos,
šiltas žvilgsnis
ir tarpkojo švelni aistra


Tad ,aš dar kartą pastebėjau, tokiu kaip Tu daugiausiai vyrų ir yra. <:)>.<:)>

..Visą dieną jie kopė į kalną.Tik vakarop pasiekė viršūnę.Vienur kitur riogsojo rieduliai,tarp jų kyšojo žolės kuokštai.Iš visų pusių švilpavo šaltas vėjas.
...Po akimirksnio sudrebėjo žemė ,tarsi kažkas būtų mušęs milžinišką būgną.Kalnai krūpčiojo kaip senas namas.Apėmė panika,norėjosi šaukti ,bėgti.Jie stengėsi išlikti šaltakraujiški...,bet nepavyko.

Vartai užsidaro
ir du žmonės
it tiesės spindulių
prasilenkė erdvėje
Lyg pasakoje Čiurlionio

Trečias brolis - laimingiausias