Rašyk
Eilės (71976)
Fantastika (2154)
Esė (1686)
Proza (10301)
Vaikams (2493)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 612 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





2012-12-21 08:25
Artur Wilkat

Pasaulio pabaiga

O Dieve. Iki pasaulio pabaigos liko keturos valandos ir aš jau nematau nė vienos žvaigždės , nei mėnulio. Ir saulė nešviečia.
Snaigės - mirties pranašai krinta.
2012-04-16 23:37
Artur Wilkat

Karpau ausimis

Aš karpau ausimis. Šiandien pagaliau išaiškėjo, kad aš neegzistuoju, o esu tik antisemitų sąmokslo dalis.
2011-11-14 20:33
Artur Wilkat

Šios nakties sapnas

Šią naktį susapnavau istoriją apie keturių jėgų dvikovą, kai keletas iš jų auga priešų apsuptyje ir įsimyli vienas kitą. Maži silpni vaikai, priversti žaisti suaugusių žaidimus.
Tikriausiai baigęs Borisoviečius grįšiu ir prie Kvapų projekto.
2011-09-16 19:10
Artur Wilkat

Šiandien mane vėl užmušė

Šiandien mane, gal jau kokį trisdešimtąjį kartą, vėl užmušė. Iš pradžių paėmė į nelaisvę, sutriuškino vienos, paskui ir kitos rankos kaulus, ko dėkoje vargšas literatūrinis herojus su mano niku labai kentėjo, paskui privertė jį papasakoti savo gyvenimo istoriją ir kodėl jis nemyli rusų ir pagaliau pribaigė kontroliniu šūviu į smegenis:)
Prieš tai mano herojus dar pabandė įkąsti į kulnį teigiamam rusų diversantui, bet jam nepasisekė:)
O žinote, aš gerbiu tuos vargšus sovietų grafomanus, kurie visokiausiais būdais mane žudo savo knygose. Juk įdėti tiek daug jėgų, norint išsiaiškinti mano požiūrius, gali ne kiekvienas.
2011-09-10 22:38
Artur Wilkat

Krepšinis

Toks jausmas, kad fantastai visiškai nustojo rašyti ar komentuoti ir tik prie ekrano sėdi:(
Krepšinį žiūri:(
2011-07-25 11:36
Artur Wilkat

Širšė įgėlė

Vakar man širšė į apatinę lupą įgėlė. Jei po to man būtų pamatęs bet kuris negras, jis būtų iš pavydo pasikoręs.
2011-06-22 22:34
Artur Wilkat

Joninės

Joninės, - o aš dirbu kaip vergas cukraus plantacijose:(
2011-04-09 22:34
Artur Wilkat

Aš riteris

Šiandien man Baltarusiai oficialiai suteikė riterio laipsnį:) Vis dėl to pastangos rašant "Borisovo Dangaus Karius" atsipirko:)
2011-02-24 07:43
Artur Wilkat

Lyg tai mergaiė, lyg tai košmaras.

- Tu kas?
Petras, nieko nesuprasdamas, žvilgtelėjo į mažą mergaitę... Br-r-r, pakratė galvą, dėl ko ją pradėjo dar labiau skaudėti ir užsinorėjusi vėl prigulti užmerkus akis.
Ne, tai ne mergaitė, o maža mergina. Viskas vietoje, malonu pažiūrėti. Tik labai jau mažutė. Ji stovėjo virš jo, įrėmusi savo mažas rankeles į mažučius šonus ir piktai suraukė savo mažą nosytę.
- Ė-ė-ė..., - jis sumosavo pakeltu į viršų rodomuoju pirštu. -  Baltoji... o man net nebaisu!
- Tu tekstą abiem rankom spausdini? - paklausė nelauktas alkoholinio tvaiko kūrinys.
- Ir dar kalba!

V-viens - du – trys! Mažas delniukas skėlė antausį per kairį, dešinį ir vėl per kairį žandą... Nesigailėdamas, sąžiningai. Taip, kad net akyse sutemo.
- A-ai.. Skauda gi!
- Tu. Tekstą – ji parodė ranka lyg rašytų. - rašai ar spausdini?
- I-ik.
- F-fu, - sumosavo prieš nosį ranka. - Paskutinį kartą klausiu..., - ir staiga suriko savo falcetu taip, kad vos nesprogo ausų būgneliai. - Tu rašai, bjaurybe, ar spausdini?
- S-spausdinu.
- Gaila, - atsiduso proto miražas. Ir svajingai pridūrė. - O tai galėčiau tau pirštą sulaužyti...Arba du.
- Už ką? - išsiviepęs paklausė Petras ir tuoj pasišaipė iš savo kvailumo - juk su vaiduokliais niekas nešneka.
- Ir šitas - man?  - maldingai pakėlė į dangų akis proto apgaulė. - Už ką? Na gerai.
Ji lengvai pakilo į orą - Petras patenkintas užmerkė akis įsitikinęs, jog visos jo abejonės pasitvirtino. Nu, argi žmonės gali skrajoti? Laksto ten raganos ant šluotos, velniai, kai kuriems, jei ne meluoja, angelai rodosi. Bet iki to reikia gerti ir labai ilgai. O kepenys irgi ne geležinės.
Ir tuoj pat susiraitė nuo smūgio į tą kūno dalį.
- Stok! Greitai! Kam sakau! Ką !Tylėt! Stok, bl.t!
- Stoviu
- Tylėt! Tylėt, kol tavęs niekas neklausia! – riksmas į ausį baigė išsprogdinti būgnelių likučius. - Stovėt ramiai! Tylėt! Laukti komandos! Ką !Gult! Stot! Gult! Stot! Gult! Stot! Tyyylėt!
Petras automatiškai išpildė įsakymus. Priguldavo sunkiai atsidusdamas ir vėl pašokdavo. Tylėjo. Ramiai stovėjo. Ir vėl priguldavo. Bet smegenys pamažu atsibudo ir jose pradėjo kirbėti keistos mintys: - kažko tai nepanašu į baltąją... O kai tave spardo, labai skauda. Ir iš vis, kas ji tokia, bei iš kur? Ir kodėl niekas negirdi jos riksmo?
- Žingsnis į priekį. Dar vienas. Ką! Tylėt! Gult! Stot! Gult! Stot! Žingsnis į priekį! Du žingsniai į priekį! Pasisuk į kairę! Į kairę, bjaurybe! Vėl į snukį nori!
Ji taip garsiai rėkė, kad krištolinis senelės liustras pradėjo sproginėti.
- Tu! Kas toks! Greitai atsakyk!Trumpai! Trumpai ir aiškiai! Tu, kas esi?
- P-Petras, - prisiminė.
- Tylėt! Gult! Stot! Gult! Stot! Nusispjauti man į tavo vardą! Gult! Stot! Išmokysiu tave laisvę mylėti! Gult! Stot! Kas tu toks – staigiai ir greitai!
- R-rašytojas...
- Žingsnis į priekį! Sėsk! Rašyk!
Jis pasuko galvą ir tuoj pat gavo antausį iš užnugario.
- Nesisukinėti! Sėdėti ramiai! Pirštus ant klaviatūros! Greitai! Rašyk! Kam sakoma!
„Nieko sau, vakar prisiliuobėm“ - automatiškai atmušė pirštai.
- Taip... Prisiliuobėm - jau visai nieko. Bet ne į temą! Sėdėt! Tylėt! Rašyt!
- O ką rašyt? Ai! Skauda!
Spyris į šoną buvo labai jausmingas.
„Gerai, kad ji mažytė“ - pagalvojo Petras. - “ O tai būtų šonkaulį sulaužius. Ar net keletą“
- Ką! Mažytė! Aš tau parodysiu – mažytę! Tuoj ką nors sulaužysiu ir pažiūrėsim kas iš mūsų – mažas! Tylėt! Rašyt!
Jis ištraukė į ekraną vakarykštį tekstą, kurį pabaiginėjo prieš ateinant draugams. Wordas bešališkai parodė keletą klaidų ir netikslumų. Petras išvalė juodraštį, įkišo keletą kablelių ir porą frazių, žemiau parašė netyčia atsiradusias mintis, patobulino ir taip pabaigė puslapį.
Truputį atsipūtė ir nukreipė dėmesį į šalį: nepažįstamoji sėdėjo parėmusi savo mažu kumšteliu savo mažą smakrą ir įdėmiai stebėjo savo mažomis akutėmis. Lyg senelė vaikystėje.
- O tu kas? - Atsargiai paklausė Petras.
- Aš, Taigi tavo mūza. Štai padedu... Ką! Tylėt! Sėdėt ramiai! Rašyk, bjaurybe!
2010-12-23 15:08
Artur Wilkat

Mane šiandien užmušė

Mane šiandien užmušė savo kūriniuose vienuoliktą kartą.
Knygų, kuriose nužudo  artūrą Wilkatą tiražas pasiekė jau 150 000.
Pasigailėjimo verti, rašykų grafomanai, tokios reklamos jūs niekada neturėsit:) Pavydėkit ir melskitės, kad jūsų taip pat nekestų:)

O aš dabar einu slėptis. Tokios meilės niekam nelinkėčiau:(


1 2
[iš viso: 14]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą