http://sena.gitara.lt/svetaine/singeris.htm

taip pagalvojus: jeigu žmogus gyvena sočioje ir sąlygiškai normalioje uždaroje urbanistinėje erdvėje ir niekuo perdaug nesidomi, išskyrus aprangą, kūno linijas, skanų subalansuotą nekaloringą valgį, uždarbį, konfortą, naujausią buitinę techniką, keliones, etc., saikingai vartoja dozuotus kultūros ir gamtos produktus, neskausmingą gimdymą ir greitai pašalinamą mirtį, psichologines problemas išsprendžia kabinete ant kušetės, o serotonino lygį kilsteli vienu kitu nekaltu medicinos farmacijos produktu, reikalui esant taliją ir skruostikaulius padailina šventais intervenciniais būdais - normalu, kad jam nekyla klausimų, kokia nors idiotiška mintis apie kurapkų populiacijos problemas, ar, kad apskritai kas nors yra blogai, kodėl jam turėtų rūpėti lietuvybė, - jokiu būdu, ir tai logiška, tai totaliai savimi ir savojo patogaus pasaulio išsaugojimu (o, taip, jame pakankamai neišpažintų stresų) susirūpinęs savimi patenkintas miesto tipažas. bet va, kai tam tipažui kažkas atsitinka, o atsitikti visada gali, kai jis išsviedžiamas iš jaukios urbanistinės konforto zonos, tada. galbūt. bet taip, žinoma, nėra. viskas yra čiki. :)

.

Nieko nei apie Ekskaliburą, nei apie Longino ietį, nieko, visiškai nieko. Gėda pasaulinė - lyg būčiau atvertusi naują man nežinomą pasaulinės knygos "Žmonijos kultūra" puslapį... Merlinas ir Persivalis, karalius Artūras ir Apvaliojo stalo riteriai... O tai, kaip suprantu, labai didelis mūsų kultūros mitologinis paklotas. Labai didelis. Aš ir sakau, kodėl toks didelis kai kurių dalykų neįdomumas arba neatpažįstamumas man, o čia viskas cirkuliuoja, pradedant anekdotais, baigiant filmais ir ne tik. Tiesiog. Matyt, kai pamokų metu buvo dėstomi šitie dalykai, aš paprasčiausiai labai rimtai sirgau sloga. Tai užburiantys pasakojimai, žinoma. Apie žygius ir didvyriškus poelgius, mmm... Ir iš viso, kur aš buvau. Visiškai nedalyvavau nei Istorijos, nei Matematikos, nei Muzikos, nei Kalbų pamokose. Įtariu, žiūrėjau pro langą ir... nieko negirdėjau. Varnų gaudymas - toks mano profesionalus užsiėmimas.

drebančiom rankom
ir liežuviu šiek tiek neblaiviu
atrakinu kanarėlę

nebenoriu plepėt

kodėl manęs visiškai nebejaudina komentarai?

http://www.youtube.com/watch?v=jUnqlO4rZYk&feature=related

Jezau, kaip atpratau aš nuo anoniminio bendravimo.

Dabar ir galvoju. Ar verta man čia skelbti savo kūrinius. Ar nebus taip, jog paskui, kai norėsiu juos ištrinti, turėsiu sumokėti gana didelius pinigus. Tikrai verta pagalvoti. Kolegos mieli, ar čia tas "įstatymas", jog, norint ištrinti savo kūrinį, reikia mokėti pinigus, tebegalioja?