Nebefunkcionuoja.

Šiandien skaičiau, kad Prancūzijos prezidentas nepakviete Anglijos karalienes į šventę, skirtą pažymėti Europos pergalei prieš fašistinę Vokietiją.

Karalienė yra Vyriausioji Britanijos kariuomenės vadė, o taip pat  Antrojo pasaulinio karo veteranė. Ji dalyvavo kare du metus - vairavo sunkvežinius.

Rodos, dienoraščio rašymas nėra darbas? O gal, vis dėlto, yra??? Ar galima rašyti internetinį dienoraštį per Šabą? Ar galima atsakyti į Diudės žinutę???

Ko gero, taip. Nes žinutė yra meili. Jei ji nebūtų tokia meili, būčiau neatsakiusi. Tada atsakymas būtų vadinęsis "darbu", o per Šabą draudžiama dirbti... Dabar gi atsakymas buvo grynas gryniausias malonumas, relaksas ir šiek tiek ilgesingas, tiksliau, mistiškas danties užkalbėjimas...

Ak... Toks atsakymas į tokią žinutę tikrai tikrai nėra joks "darbas", Mari.

Taigi ,Mari, Tu nenusižengei Šabo įstatymui. Ne. Jokiu būdu nenusižengei;)

Vakar buvo graži. Ėjom balsuoti. Paskui dar pasivaikščiojom šiek tiek. Vyras privertė... Nemėgstu vaikščioti. Esu baisi namisėda. Mėgstu sėdėti prie stalo ir dėlioti koki naują tekstuką. Arba perdėlioti kokį seną... Arba tūnoti lovoje ir skaityti keistus budistinius tekstus, pilnus paradoksų...

Bet šiandien džaigiuos, kad vakar pasivaikščiojom. Šiandien jau apniuko, gerokai vėsu... Be to, vyrą šiandien iškvietė į darbą...

Taigi, dabar džiaugiuosi ir vėl;))) Džiaugiusi, kad niekur nereikia eiti;)))

Dar perskaičiau interviu su rašytoja Isabel Fonseka. Jos abu tėvai buvo dailininkai.

Jos senelis buvo kilęs iš skurdžių, jau būdamas vienuolikos privalėjo išlaikyti šeimą. Tai uždėjo jam neišdildomą antspaudą: su laiku, nors jis tapo labai turtingu žmogumi, jo mėgstamiausias viso gyvenimo užsiėmimas išliko vaikščioti keliu ir rinkti šiukšles.

Jis niekada nepamiršo, kad buvo tikras beturtis, tai labai kompilikavo visus jo santykį su pasauliu. Sakysim, gyveno Niujorke, bet savo vaikus limuzinuose siunte į kaimo komusnistų organizacijos susirinkimus. Be to, tikėjo, kad duoti vaikams pinigus yra tas pats, kas gadinti vaikus. visus pinigus mirdamas paliko labdaros organizacijoms.

Kai rašytoja buvo dar vaikas, senelis liepdavo jai (ir kitiems trims jos boroliams ir seserims) eirti į turgų ir prašinėti įpuvusių bananų veltui.

Baisus taupumas persidavė ir rašytojai. Ji sakosi negalinti ramiai miegoti, jei nors viena švieselė namuose nėra išjungta.

Šis rinkimo ir taupymo genas perėjo jos vyresniajai dukrai. Tiesa, gerokai pozityvesniu stiliumi - ji turi savo labdaros parduotuvę ir gerai joje laikosi.

Šįryt "The Guardian" skaičiau nedidelį Margaret Atwood straipsniuką apie Alice Munro... Toks panašus į laišką... O gal netgi laiškas..., nes patalpintas skyrelyje "The Week in Books"...

Rasydama savo daktarine apie kurybingumo ugdyma aptikau idomiu dalyku: visu pirma, kad neimanoma ugdyti kurybos, nes kuryba ir kurybingumas, yra du visiskai skirtingi dalykai ir ju nevalia supainioti. Taigi, kalba privalo nuosekliai eiti vien tik apie kurybinguma. Dar daugiau. "Kurimas" ir "kuryba" taip pat yra du visiskai skirtingi reiskiniai.

Lygiai taip pat yra su "rasymas", "rasysena" ir "rasyba",

"mastymas" ir "mastysena",

"literatura" ir "literaturinis"

ir t.t.

Rasydama savo daktarine apie kurybingumo ugdyma aptikau idomiu dalyku: visu pirma, kad neimanoma ugdyti kurybos, nes kuryba ir kurybingumas, yra du visiskai skirtingi dalykai ir ju nevalia supainioti. Taigi, kalba privalo nuosekliai eiti vien tik apie kurybinguma. Dar daugiau. "Kurimas" ir "kuryba" taip pat yra du visiskai skirtingi reiskiniai.

Lygiai taip pat yra su "rasymas", "rasyna" ir "rasyba",

"mastymas" ir "mastysena",

"literatura" ir "literaturinis"

ir t.t.

Labai pasiteisino gyvenimo strategija: nieko nesakyk, bet daryk taip, kaip manai, kad reikia. Pasiklausyk savo sirdies balso, ir daryk taip, kaip liepia sirdis, (tik nekalbek).

Bet yra vienas "bet". Gyvenant pagal sia strategija, visada reikia sypsotis, buti geros nuotaikos, neatsikalbineti, nesigincyti, nesiteisinti, nepriestarauti, visus praleisti i prieki, su visais mandagiai sveikintis, leisti jiems elgtis taip, kaip jiems patinka ir t.t.

Tai gana keista pradzioje, jei esate iprate gyventi kaip tik priesingai, bet veliau, jei ilgiau papraktikuosite sia strategija, akivaizdziai pajusite, kokia ji puiki.

Vakar pastu gavau "Poezijos Pavasaris' 2009". Atsiunte VAGA... Siandien tiesiog niekur o niekur nebegalejau tos knygos rasti. Galiausiai radau ant pacios virsutines lentynos, kurios be kedes neimanoma pasiekti. Ja ten pakele mano vyras... Labai keista... Ar ne? Kazin, kodel?