Balaganas mano mintyse,
Mano mintyse, kvailysčių tvanas.
Kodėl tie "protingieji"
Bando praplauti man smegenis?
Atimti tai, ką
Išmąstė šis genijus..

Parašiau Tau dainą,
Naują giesmę.
Pagal lietų, pagal Saulę skaisčią.
Nutapiau Tau PIEVĄ, horizontus.
Tokią trapią, lyg mažo vaiko pokštus.
Tik dėl Jūsų ją spinduliais tepliočiau...
Nes dėl Jūsų mieli mano.
Nes dėl Jūsų viską atiduočiau! (h)

***
Paprašyk žvaigždžių, kad mane sugražintų.
Paskutinė mano gyvenima ašara nutekėjo.    ***

Užmerkiau akis.
Jų daugiau neatmerksiu.
Įkvėpiau paskutinį gyvenimo kvėpsnį.
Jis atrodė neapsakomai saldus..
Jau daugiau niekada neatsiversiu,
Kaip romanas be pabaigos
Aš jau nebegyvensiu.
Kaip rytinė, sidabru tviskanti žolė.
Kaip nuvytusi gėlė.
Niekad nekvepėjau medumi.
Nebuvau toia graži.
Niekad Tau neatrodžiau pakankamai saldi.
Kad norėtum mane nuskinti.
Bet Deja, buvau trapi.
Ir širdis sutrūpėjo.