<...>
Goda:
-Tai va, aš jį nusivedžiau į virtuvę ir sakau: Ar tau patinka Simona. Jisa palinksėjo.
Aš:
-Mhm.
Goda:
-Sakau: O Marta? Jis: Nu, ką aš žinau, nebepatinka, bet tai aš nežinau kaip jai pasakyt. Po to ten jis Simoną apsikabinęs sėdi, aš sakau: _ _ _ _ _, pabučiuok Simoną, aš pažiūrėsiu ar jūs išdrįsit taip padaryt... Marta?
Aš:
-M?
Goda:
-Nu, tu neve-erk.
Aš:
-Palauk.
Goda:
-Nu, Marta, neverk.
Aš:
-Viskas yra gerai.
Goda:
-Nu, negerai, aš negaliu klausytis.
Aš:
-Nu, nevarbu. Kas ten dar gero buvo?
<...>

Juokinga man. ;DD

Palūžau. Pilnai. Nebežinau, ką darysiu ir kaip gyvensiu toliau.

Parašiau: kodėl viskas nebe taip kaip seniau?
Atrašė: nežinau.
Parašiau: labanakt. <3
Atrašė: labanakt.

Visuose kampuose tik ir girdi krizenimą: krizė, krizė, krizė, krizė, krizė, krizė, krizė, krizė, krizė, krizė, krizė, krizė, krizė, krizė, krizė, krizė...
O Dieve! Ir kada tai baigsis??? Žmonės, argi jūsų niekas nemokė, kaip reikia džiaugtis gyvenymu?? Argi ta garsioji ponia Krizė nėra tik pabėgimas nuo tokių pačių aimanų dėl pono Globalinio Atšilimo??? Mielieji, džiaukitės tuo ką turite: oru (nesvarbu koks jis, ar lietus, ar perkūnijos, ar kaitra, svarbu, kad jis YRA), draugais, šeima, sveikata, Gyvenimu.
Juk ne dėl kažkokių bešlamančių popierėlių gyvename, o dėl visko, KĄ TURIME!!!

Niekada nemaniau, kad kažkada rašysiu eiles. Jei ir įsivaizdavau save menininke - tikrai ne poete. Gimė "Seujelė perlų", po to "Drugeliai". Vakar vakare išrutuliojau "Vargetos lopšinę" (2oo9 o6 o3), šiandien (2oo9 o6 o4) per biologiją dar ir "Nematytumėm" bei "Rožinė avelė nupiešta ant sąsiuvinio...". (Tuoj visus tris publikuiosiu.)
"Saujelė perlų" kolkas geriausios mano eilės (sprendžiu iš komentarų). Tikiuosi naujausieji pelnys ne mažesnį pasisėkimą.

Kaip pasakytų Paris Hilton: Myliu Jus!
Krištolinė.