...būna, pyksti ant savo antrojo “aš“ ir norisi tą kitą užčiaupti, bet kažkodėl negali...

atleisti save .

Kuo blogesnius eilėraščius poetas rašo ,tuo išdidesnė jų išvaizda(pasiputęs kalakutas) Jis ir  gyvena sava poezija,kurios rašyti nesugeba.
O kiti rašo pirmarūšę poeziją ,kurios nedrįsta paversti tikrove.

Viską galiu prisiminti
Bet niekada daugiau  -  patirti.

Sąžinės balsą reikėtų aprūpinti stiprintuvais

Jau žinau kvapą pripuolusios vienatvės .Tai ne liūdesio ir ne pavojaus.

Gal  tavęs  niekada ir nebuvo?(Tavojo "AŠ")
Gal esi ant ribos ?
Gal taip jaučiasi visi, kai neturi jokios išeities?

Koks yra tas kvapas( tai ne liūdesio ir ne pavojaus ),o pripuolusios  Vienatvės...

Pati laime yra švari
Kaip sniegas balta
Tik  patys ją sutepam

Tikrai nežinau kas bus toliau, bet sužinosiu.

Liūdesys atėjo nesiklausęs
Kaip katė užšoko ant nugaros
Suleido nagus
Ir murkia iš malonumo