Jau savaitę sėdžiu prie vieno savo kūrinio.Visą savaitę nė žodžio!
Baugu pagalvoti jog praradau mūzas ir turbūt gerą pusmetį man nepavyks nieko doro parašyt.

Labai gaila kai viena klaida sugriauna viską ką sukūrei.Aš esu pašlemėkas-sunaikinau vieno žmogaus draugystę, paniekinau man suteiktą pasitikėjimą.Nenustebsiu jei jau niekada man neatleis-tebūnie.Nesiteisinu, rašau nes bijau savęs ir pasėkmių po to ką pridirbau.Žinau tik tiek-už savo klaidas aš atsimsiu taip, kaip to nusipelniau.

Tepadeda man likimas.