Ar jau pavasaris???

Kai šaltukas langą paišo     
Gausit dovanų po maišą.   
Jei drakonui dirbsit uoliai
Bus riestainių ir meduolių.

Ruduo – viena gyvenimo stotelė
Kur laiko ratas sukasi galingai,
Jis užgesina spalvą šviesoforo žalią
Ir įžiebia auksinę – stebuklingą.

Šviesa lange ilgai negęsta
Vėsus rudens pavakarys...
Patiesiu spindulį lyg brastą
Prieš tavo, mylimas, duris.

Kai vėjas glosto veidą mano,
O mintys – praeity paskendę...     
Galvoj mintis viena kirbena
Kaip vasarą susigrąžinti.

Kibūs vėjo ilgi pirštai
Debesėlį purto tirštą,
Nors jisai prieš saulę švyti
Bet staiga pradėjo...lyti.    :)

Dūžta širdys. 
O kažkas sakė – nestiklinės...

Vienas triušis... du triušiai... trys triušiai...  išėjo pasivaikščioti ant žolės...  :)))

Pastatysiu skujų šluotą
Į patranką įmontuotą,
Visi girs projektą mano
Tarsi plunksną grafomano.

Jei kada nors rašysi laišką man,
Nereikia žodžių cukrum atmieštų.
Gyvenimas pagardintas druska –
Tikresnis, kai nelieka paslapčių.