Pažadėjo senelis Abrahamas nupirkti anūkui šokoladą. Grįžta jis namo.
Anūkas:
-Seneli, ar nupirkai šokoladą?
Abrahamas:
- Ne, anūkėli, šiandien nebuvo kada.
Sugrįžta senelis kita diena.
Anūkas:
- Seneli, nupirkai šokoladą?
Abrahamas:
- Ne, anūkėli, parduotuve buvo uždaryta.
Pareina senelis dar kita diena.
Anūkas:
- Seneli, nupirkai bent šokoladuką?
Abrahamas:
- Ne, anūkėli, smulkiu neturėjau.
Kita diena vėl grįžta senelis namo.
Anūkas:
- Seneli, nupirkai šokoladuką?
- Kad šokolado, vaikeli, nebuvo. Tik čiulpinukai.
Anūkas:
- Tai bent čiulpinuką būtum nupirkęs.
Abrahamas:
- Atmink, anūkėli, kol senelis Abrahamas gyvas, tu valgysi tik šokoladą...

Kaip suprasti, kad jūsų vaikas "suaugo"?
Kai pinigų prašo ne saldainiams ir ledams, bet alui ir cigaretėm.

Iš mokytojų minčių:
Ankščiau mokiniai per pertraukas alų gerdavo, o dabar mat narkotikų prireikė.

Artėjančios žiemos terorizmas...

Praėjusį šeštadienį buvo malonus ir įspūdingas Fantastų susitikimas  „Alaus namuose“ Vilniuje.

Džiaugiuosi į gerą pakeitusi nuomonę apie daugumą  fantastų. Tikiuosi, kad Vilniuje bus dar ne vienas fantastų meetas.

Dėkoju Omnia mea už knygas  (Dabar su malonumu skaitau), ir šis žmogus labai aktyvus ir geras organizatorius, labai apsidžiaugiau, kad jis realus žmogus, nes maniau, kad tai koks moters klonas, tai dabar raudonuoju, kad taip buvau pamanius.:)

Varinė Lapė – realiai dar gražesnė nei nuotraukoje. Žavi moteris tikrai panaši į lapę;)

O, Valkas, visai toks ir yra kaip įsivaizdavau.  Geriausias vakaro kaltininkas;)

St Sebastian – legenda iš arti, buvo faina pamatyti, kas gi tokius gerus komentarus rašo, kad perskaičius galima juoktis visą dieną ar net nukrist nuo kėdės:D
Vis iš galvos neiškrenta Sebastiano geras fotoaparatas (laukiu nuotraukų). :)

Dvasių vedlė net keturias valandas važiavo dėl visų mūsų į Vilnių, iš toliausiai atvykusi fantastė.

Sniego mėnuo -  tiesiog buvo malonu pamatyti žmogų su kuriuo vis norėjau susitikti ir pakalbėti bendrom temom:)

Jovaras -  tiek daug kalbėta tai įdomu ir pamatyti. :))

Džiaugiuosi, kad atėjo Haldiras su šeima, jie tikrai turi fantastišką vaiką, matosi, kad išaugs tikras fantastas.
Ir aš tokio sūnaus noriu:)

Purpsius – kaip galėčiau pamiršti merginą su tokiu niku )

Žodžiu,  buvo daug įdomių pokalbių, žaidimų, ir tiesiog geros nuotaikos, tad nepasisekė tam kas šį meetą praleido, ar dėl kokių priežasčių tiesiog negalėjo atvykti.

;)

Krizės metu daug kas ieško laimės svetur, o kiti to bijo ir pasilieka prie to ką turi čia, tad sakyt nenorinčiam kažką keisti žmogui: „viską mesk, ir lėk į nežinią“ - tai tas pats, kaip laukti, kad žemė ims iškryps iš orbitos ir pasileis laimės ieškoti kitoje galaktikoje

Kokiose sąlyguose moteris atsiduria, tokias savo ypatybęs ir parodo savo vyrui. Jeigu sąlygos palankios geriausiems bruožams ir gabumams ugdyti -  ji su kaupu pateisins vyro viltis, o jeigu ne, jeigu  sąlygos reikalaus rodyti kitas ne tokias gražias ypatybęs, tas ypatybės ir parodys. Todėl jeigu vyras (jis ir yra moters gyvenimo sąlyga) nesukūrė galimybių, leidžiančių moteriai pasirodyti  taip, kaip jam norėjosi, ji parodys sąvybęs, kurių jis ir vertas. Ji parodys vyrui jo atspindį, atskleis visas jo ydas, silpnybęs ir trūkumus ginčo metu. Ji bus ta, kurioje jis išvis savo tikrajį veidą.

Višta - tai priemonė kiaušiniui paleisti į pasaulį dar vieną kiušinį...

Tačiau tol, kol dar pakankamai galinga žemesnioji prigimtis, nepripažįstanti jokio kito įstatymo, kaip tik įstatymą be atvangos skubėti nuo vienos permainos prie kitos, tol ji savo nepastoviu savavališkumu priešinsis dvasios būtinumui, savo neramumu – jos pastovumui, savo priklausomumu – jos savanaudiškumui, savo nepasotinamumu – jos kilniam paprastumui. Taigi estetinis potraukis žaisti pirmuose mėginimuose bus tiktai vos pastebimas, nes jutiminis potraukis žaisti nuolat trukdys jam savo užgaidomis ir gyvulišku godumu. Todėl mes ir pastebime, kad prastas skonis visu pirma čiumpa tai, kas marga, neįprasta ir keista, kas aistringa ir brutalu, kad jis nieko taip nebijo, kaip paprastumo ir rimties. (147pusl.)

Tos atramos neįmanoma atrasti prigimtiniame žmogaus charakteryje, kuris, būdamas savanaudis ir linkęs į smurtą, veikiau siekia visuomenę sugriauti, o ne ją palaikyti. (31pusl.)

Friedrich Schiller. „Laiškai apie estetinį žmogaus ugdymą“

Lietuvos Rašytojų Sąjungos leidykla „Vilnius“. 1999m.

Sėkmė yra gauti tai ko nori. Laimė ateina, kai nori to ką gavai. Mes nebemokame savęs sutramdyti, nebemokame būti, nebemokame  gyventi esamuoju laiku.  Arba narstome praeitį, arba intensyviai planuojame ir programuojame savo ateitį. Todėl tampame akli, kurti ir beširdžiai dabarčiai. Todėl baisu tampa pasižiūrėti į veidrodį, nes pamatai, kad viską turi, tačiau esi beturtis.

Tačiau tol, kol dar pakankamai galinga žemesnioji prigimtis, nepripažįstanti jokio kito įstatymo, kaip tik įstatymą be atvangos skubėti nuo vienos permainos prie kitos, tol ji savo nepastoviu savavališkumu priešinsis dvasios būtinumui, savo neramumu – jos pastovumui, savo priklausomumu – jos savanaudiškumui, savo nepasotinamumu – jos kilniam paprastumui. Taigi estetinis potraukis žaisti pirmuose mėginimuose bus tiktai vos pastebimas, nes jutiminis potraukis žaisti nuolat trukdys jam savo užgaidomis ir gyvulišku godumu. Todėl mes ir pastebime, kad prastas skonis visu pirma čiumpa tai, kas marga, neįprasta ir keista, kas aistringa ir brutalu, kad jis nieko taip nebijo, kaip paprastumo ir rimties. (147pusl.)

Tos atramos neįmanoma atrasti prigimtiniame žmogaus charakteryje, kuris, būdamas savanaudis ir linkęs į smurtą, veikiau siekia visuomenę sugriauti, o ne ją palaikyti. (31pusl.)

Friedrich Schiller. „Laiškai apie estetinį žmogaus ugdymą“

Lietuvos Rašytojų Sąjungos leidykla „Vilnius“. 1999m.