Ne. Ačiū.

Nesenai užtikau interneto platybėse. Pasirodo autorystė priklauso man. Šlykštu ir juokinga.


Saulutei...

O mano saule,
Tu akiu sviesa manoji
Kai su manim kalbi -
Tu man dainuoji
Dabar ishlieju shirdi stai
Ash kaip gyvenima
Myliu tave karstai
Uzmigdamas
Tariu as varda
Kad sapnuose
Ishvysciau veida
Tas spindinchias
Akis zhalias
Ir tavo garbanas veshlias
Tarytum dykumoj
Ishtryshkusi versme
Esi Brangioji
Mano Gyvenimo prasme...

Neiskeikiant

ispaniskos muilo operos scenarijus:
mugeje susipazhino Sierra Franco Pedro Jose su Bonilla Lopez Maria Carmen
jie pamilo vienas kita ish pirmo zhvilgsnio
taciau
lydint panele namo
juos uzhpuola huliganai
smarkiai sumusha Sierra Franco Pedro Jose
kuris patenka i turciu ligonine kur neileidzhia  Bonilla Lopez Maria Carmen
pabudes Sierra Franco Pedro Jose
supranta kad prarado atminti ir galvoja kad yra Lorenzo Gonzalez Belmonte
taciau jam i pagalba ateina geriausias jo draugas Ignacio Lopez Colomina
nesnaudzia ir piktoji Maria Luisa Gomez Heredia kuri troksta ishteketi uzh Sierra Franco Pedro Jose
ji bando ji itikinti kad tai ja jis lydejo pries prarasdamas atminti
taciau Sierra Franco Pedro Jose zhino kad jos nemyli
jis pabando atsiminti tikraji mylimosios varda
ir ja susapnuoja, taciau sapne naudodamas FineReader pridaro daug klaidu todel
ish Bonilla Lopez Maria Carmen tampa  Perez Maria Isabel
Sierra Franco Pedro Jose kuris vis dar galvoja kad yra Lorenzo Gonzalez Belmonte
kreipiasi pagalbos i drauga Ignacio Lopez Colomina
kad shis padetu jam surasti Bonilla Lopez Maria Carmen, kuria jis dabar vadina Perez Maria Isabel
Ignacio Lopez Colomina nezhinodamas ka daryti puola i depresija ir vos nenusizhudo, jam padeda jo zhmona Izaura Manuela Gomez
Kuri irgi buvo praradusi atminti

laukite tesinio

P.S.: Šiaip ši istorija atrodo niekuo nesiskiria nuo muilo operos, tačiau ji ypatinga tuom, kad visi vardai - neišgalvoti

Verk, vaikeli, šniurkščiok nosim -
Šitaip daug ramiau miegosi.
Ten, kur skriejantys sapnai,
Verkia tirpstantys kalnai.

Verk, vaikeli, verk lengvai -
Tu balandį pagavai.
Nebijok, jis liks pas mus -
Tu sulaužei jam sparnus.

Verk, vaikeli, verk kas dieną,
Verk, tada akis užmerk,
Nes užaugęs tu jau niekad
Nemokėsi šitaip verkt.

Verk, vaikeli, kol gali,
Netgi pasakų pily
Princas verks ant ešafoto
Ir princesė nebučiuota.

Verk, vaikeli, verk, kol moki,
Ir matyk pasaulį tokį,
Kokio aš jau nematau
Ir todėl pavydžiu tau.

Verk, vaikeli, akys sausos
Tau kol kas dar nepriklauso,
Gaudyk ašaras delne
Ir išmokyk verkt mane.

ponas_niekas. www.dpoezija.lt

Niekaip nesuprantu kuom mane užvilko tas eilėraštis.

Neturtingos dvasios savin įsitraukęs savimyla idiotas. Niekas nėra pateisinama. Yra tik klaidos ir atgaila.

Penktadienio naktis be nuotaikos
Nugaiš istorijos šiukšlyne
Kažkur po pūvančiu trečiadieniu
Kruvina ranka pamos antradenis
Pirmadieniui bešluojančiam
Sekmadienio šukes
Ir tik šeštadienis paskendęs
Pypkės dūmuos
Raudono vyno taurę gers

Pliumpt, klankt, pšššššššš. Kaip gražiai sukasi. Pliumpt, klankt, pšššššššš. Šitie kažkodėl neskęsta, nieko ranka įgrūsiu. Pliumpt, klankt, pšššššššš. Širdis dainuoja , kapi gražu. Pliumpt, klankt, pšššššššš. Kaip gera žiūrėti kaip digsta kiaurymėje. Pliumpt, klankt, pšššššššš. Niekada nemaniau, kad taip smagu skandinti.
Praėjusius gyvenimo metus tualete.

Uch kaip nekečiu svajonių žudikų. Patys nesvajoja, tai ir tavyje nori uždusinti svajonę