Tikėk ir būsi palaimintas, žinodamas, kad tavęs nepamiršo,
Kalbėk ir būsi pranažas, žinodamas, kad tavęs klausosi,
Negailėk pastangų, jei tikrai žinai, kad neklysti,
Pats tikėk savimi, kad ir koks keistas bebūtum.
Jei negali patikėt žmonėmis, tikėk aukštesniu už juos,
Jei negali patikėt savimi, turi tikėk, kad yra Jis...

Ar norėtum nušokti nuo tilto? Juk žinau, kad norėtum.
kartais užplūsta tokie jausmai ir begalės galimybių, kurios kartais taip lieka kažkur niūreme kampe, kur tau nuolat nervus graužia įkiri pelė. Tada viena iš galimybių galėtų tau parodyti kelią paukščių taku...
Dar žinau, kad žiauriai norėtum pajusti laisvą kūno kritimą ir nesistengti irtis iškilęs virš vandens - nes tu dar ir nemoki plaukti.
Leisk paklausti: ko verta ši tavo svajonė? Ir ar tikrovė jau yra tokia tau negailestinga, kaip tu galvoji?

kaip liūdna,kai į gyvenimą ašarų skausmo lašeliais ateina netektis...