mano katinas labai dažnai mane prausia. Ar tai reiškia, kad jis mane labai myli, ar, kad aš labai murzinas? :D

Kaip keista - turiu atskirą internetinį dienoraštį su visokiais navarotais ir t.t., bet čia man rašyti lengviau ir maloniau.

Kadangi vėlu, nusprendžiau papošlauti, todėl moterėlės, štiš. Nors ne. Dar ne štiš. Iš pradžių pasijuoksiu iš religijos, po to pošlausiu. Va tada ir štiš, mielosios. Bet ir taip negerai... Čia suveiks atvirkštinės psichologijos bajeriai, ir jūs tyčia skaitysit mano pošlavimus. Tokiu atveju... SKAITYKIT, bus labai įdomu...:D

Taigi apie religiją... Pats dievu netikiu ir kitiems nepatariu, bet žmonės dažnai sako, kad mums, dvikojams nykščių turėtojams kartais reikia kažkuo tikėti. Jie sako, kad kai šalta logika nepadeda, žmogui reikia tikėti kažkuo galingesniu už jį...  Nors krikščionybė ir visai netikusi religija, turiu pripažinti, kad to "kažkas aukščiau" idėja yra graži. Bet ji suteršta iracionalių pedofilų su sutanomis dėka... Tačiau nusprendžiau šią idėją pakedenti ir duoti jai dar vieną šansą. Bet man reikėjo naujo objekto kurį galėčiau garbinti... Jau anksčiau mano pasigėrėjimo ir nuostabos objektu buvo gamta, bet juk lievai skambės "aš tikiu į gamtą"... Nerimtai bus... Ilgai galvą sukau ir prisipažinsiu - nieko gero nesugalvojau... Bet bežiūrint George Carlin (labai juokingas ir protingas senukas) komedijinius postringavimus apie religiją man kilo puiki idėja. "Papai!" - surikau aš turbūt ne mažiau entuziastingai, nei vienas dėdė kuris rėkė Eureka. Aha, papai. Kodėl? priežastis labai paprasta, bet geniali: KODĖL GI NE??? Na bet aš pats nesusiturėčiau nepasakęs tikrųjų priežaščių ir privalumų, kodėl PAPAI būtų puiki religija:
1) Dievą matytume visur. Argi ne faina? Dievą matytų visi visi žmonės, o kai matai savo dievą, tikėti juo tikrai lengviau!!
2) Ne daugelis tai žino (tiksliau tik aš vienas), bet papai iš tiesų yra pasaulio varomoji jėga. Juk papai yra grožis, grožis yra meilė, meilė yra motyvacija, o motyvacija yra visų darbų stuburas. Nu nelabai aiškiai čia gavos, bet ša..
3) Papams nereikia melstis! Taip! Visas maldaknyges į šiukšlių dežę, nes papai nenori, kad mes sėdėtume sulinde į varganas knygiūkštes apie nieką. Papai nori, kad juos mylėtume. Visaip kaip. Jei myli papus (visaip kaip) - tu esi doras žmogus! O kadangi nėra maldaknygių, tai reikia mažiau skaityti. Mažiau skaitai - daug laiko papams mylėti. Daugiau myli papus - doresnis žmogus esi.
4) Kadangi papams nereikia melstis, tai nėra ir jokių bažnyčių... Taip, pamirškit nutrintus kelius ir kvailas komandas "stot, sėst, klaupt, sėst, stot, klaupt, atgailaut". Papai prašo tik vieno: "tik švelniai..."
5) Papai nesmerkia žmogaus ir nesako, kad tu esi blogas, nuodėmingas, todėl jie neprašo, kad pasakotum jiems apie savo "nuodėmes". Tiesą sakant jiems labiau patinka "nuodėmingi" žmonės. Tokie, kurie myli papus (visaip kaip). Ant stalo, ant lovos, po stalu ir t.t. (čia jau priklauso nuo to kaip rimtai tu žiūri į savo dievą)
6) Papai yra gražūs, todėl patinka visiems! Papai nebando prievarta atvesti "nesuspratėlius" į teisingą religiją. papai propoguoja laisvą valią, todėl jei papai apsireiškė prieš tave visu savo šventumu, o tau šitokia dievybė yra nei šilta nei šalta, papai vistiek nepyksta ant tavęs. Papai supranta. Visokių būna juk...
7) Papai neturi standartinio prekinio ženklo-logotipo (pvz kaip katalikai turi kryžių), todėl papai neprašo, kad mes kabintume ant sienos visokius medinius ženklus, kurie tik gadina interjerą. Užtenka tik turėti žmoną/merginą, kuri turi papus. Jei neturi ir esi viengungis, tiesiog pasikabink ant sienos plakatą su nuoga moterim ir tu jau doras žmogus!
"O kaip moterys?" - paklausite jūs...  O aš atsakysiu:
Froidas sake, kad visos moterys yra biseksualės... taigi nematau čia problemos...
Aš manau, kad tai yra nuostabi religija ir aš didžiuojuosi, kad esu papatikis.

Kodėl žmonės apgaudinėja save, sakydami, kad jiems grožis nesvarbus??

"Tikrų vyrų nėra!!!" - dažnai skundžiasi moterys. Ir jos teisios iš (didelės) dalies. Tikri (pabrėžiu TIKRI) vyrai nyksta kaip atogražų miškai. Ironiška tai, kad moterys pačios dėl to kaltos. Kaip čia taip gali būti? Ogi paprastai - tikrų moterų taip pat beveik neliko. Atkreipkit dėmesį, kokioje bobinančioje visuomenėje gyvenam. Iš visų pusių vyrai atakuojami ir "taisomi" (bobinami) moterų, kurios mano, kad visų problemų šaltinis yra vyras. Netgi žiniasklaidoje vyro įvaizdis per 30 metų kardinaliai pasikeitė: iš viską žinančio, išmintingo ir visada teisaus šeimos galvos perėjom prie apgailėtino nevykėlio, kuris žino, kad yra nevykėlis ir laksto paskui visada teisią visažinę moterį santykių ekspertę, kuri geraširdiškai šiam nevykėliui patarinėja kaip efektyviau jai bučiuoti užpakalį. Apsidairykime - vyras visur mokinamas: "būk švelnesnis, būk romantiškesnis, būk jautresnis, paverk, nusileisk". Jau ilgai šitas šūdas kišamas į vyrų galvas, ir štai jau turime rezultatus: dvi kartas subobėjusių ištižėlių, kuriems įkalta į galvas, kad būti vyru yra blogai. Bet pykstu ne ant moterų, o ant vyrų. Kaip sugebėjome taip nusiristi? Kaip išvis priėjome iki to taško, kai sutikome su moterų teorija, kad esame blogi? Mums sakė, kad esame per daug grubūs ir turime būti švelnūs. Ir kokio velnio??? Gal pačiai moteriai reikėtų būti ne tokia skysta?? Pradėkim nuo pradžių: vyras kabina moterį. Ar pastebėjot kokia iškrypėliška dabar yra vyrukų strategija? "prieisiu prie jos ir pasakysiu keletą komplimentų" - sako jie. Ir kokio šūdo? Kodėl manot, kad merginos užpakalio būčiavimas pažadins jai didžiulį susižavėjimą jumis? Gal kitą kartą prieikit prie merginos su medžiaginiu maišeliu, ištieskit jį jai ir sakykit "labas, gal norėtum pasinešioti mano kiaušus savo rankinėje?". Turėtų suveikti neblogiau. Tik nepagalvokit, kad aš esu nusitatęs prieš komplimentų sakymą. Tikrai ne. Tiesiog reikia reikia žinoti kada juos sakyti ir išvis kodėl jie yra sakomi. Toliau. Ką vyrukai daro, nukabinę ją... Skambina sekančią dieną ir seilėjasi "oj kaip tu man patikai. vien tik apie tave galvoju, davai susitinkam šiandien". Mergina atsako, kad yra užsiėmusi, o skystalas ir toliau "o tai gal rytoj laisva...? ne? tada gal poryt? ne?". TURĖK SAVIGARBOS BLIN!. Toliau. Šie du susitinka. Pasimatymas. Susitikę kažkur miesto centre jie mąsto kur eiti. Vyrukas: "em... tai kur tu nori eiti?" mergina: "aj man jokio skirtumo" vyrukas: "nu tai sakyk kur tu nori, kur tau labiausiai patinka?". nu blem...būk vyras, kontroliuok situaciją VISADA. Visada turėk planą. Moteris nori jaustis saugi su tavim, o kai tu visada turėsi išeitį, ji ir jausis saugi su tavim nes žinos, kad "jei kas", tu žinosi ką daryt. O kas mane siutina baisiausiai - moterų bandymas vyrą pataisyti. "tu man per retai sakai švelnius žodžius... kada paskutinį kartą sakei AŠ TAVE MYLIU? Kodėl tu toks nedėmesingas?". Dažnai būna, kad vyrukas nuoširdžia myli tą merginą ir yra pasiruošęs padaryti viską, kad tik ji būtų laiminga, todėl jis pažada pasistengi būti švelnesniu (bobiškesniu). Žmogus iš tikrųjų nuoširdžiai stengiasi įtikti savo merginai ir tiesą sakant eina prieš savo prigimtį (vyrai tikrai nėra švelnūs padarai) vien tam, kad ji būtų patenkinta. Ir galų gale įvyksta pati šlykščiausia dalis - mergina nustoja žavėtis savo vaikinu ir pasako "žinai, man reikia tikro vyro". Taigi, mieli vyrai, būkit savimi, būkit VYRAIS BLEM. Labiausiai norėčiau, kad nustotumėte laižyti užpakalius moterims.

Man kas nors jaunam, bet barzdotam paaiškinkit...
Yra toks niekingas žmogėnas, kurio labai nekenčiu. Taip labai, kad norisi nueiti, paskambinti į duris, atkišti prieš nosį žvilgantį magnumą, tada "- bai bai ****" ir pykšt. Tada žavėtis "Mmmm kokia graži užtarnauto kraujo spalva..." Durniausia tai, kad tam pačiam žmogui jaučiu ne tik neapykantą, o dar ir kitą keiksmažodį, kurio norėčiau neminėti, bet tos ligos simptomai būtų tokie: Tave apima tikra manija, kurios objektu tampa tas žmogus (toliau X); Tu prarandi gebėjimą kritiškai vertinti X žodžius ir veiksmus (todėl draugai juokiasi iš tavęs, nes tave X naikina, bet tu jo vistiek nori); To X laimė ir komfortas teikia tau du kartus daugiau laimės, nei tavoji; Komunikuojant su X (arba jam tiesiog būnant toj pačioj patalpoj) tavo širdies ritmas padažnėja maždaug 157 000 kartų; Laikai X gražiausiu sutvėrimu žemėje (tai ne posakis). Prie šių požymių dar prisideda mano paties begalinis noras pamatyti X veidą, išgirsti X balsą ir pasakyti tą "keiksmažodį", o tada "žudyti sekundes dviese". Taigi, mielieji KPŠ (lietuviškas What The Fuck atitikmuo, reiškiantis "kas per šūdas?") čia darosi??? Nebežinau - pirkt magnumą ar kartis...

Yra tokia Filofobija (philophobia). Žmogus, turintis ją, bijo įsimylėti ar būti įsimylėjusiu. Turint tokią baimę manau galima drąsiai reikalauti, kad valstybinė ligonių kasa kompensuotų pistoleto, kuriuo išsitatškysi smegenis, pirkimo išlaidas. Nes kokia tada prasmė gyventi blin :D

Tikri katalikai yra tikrai silpni žmonės