пойдем завоевать войну

Быть все время веселым -
Это все-таки грустно.
[O. G.]

"Baltos eilės" - tai tiesiog proezija, nes poezija turi "skambėti"...

Visko po truputį būna - vilties nevilty ir saulės tamsoj.
Visko po truputį reiia - saulės, nakties ir vilties.
Visko iš karto nebūna, viskas ateis su laiku.

mažas ačiū - geriau už didelį nieką

MAŽVYDAS (iškilmingai)

    Mėginsime sudėti pirmą žodį.
    Klausykitės gerai...Širdim klausykit!
    Kai tarsit šitą žodį, tai ant lūpų
    Pajusite medaus ir kraujo skonį,
    Išgirsit volungę prieš lietų šaukiant,
    Užuosit šieno ir liepynų kvapą,
    Regėsit baugų debesio šešėlį
    Per lauką bėgant...Taigi pamėginkim.

(Skiemenuoja vienas)

    "El-ie" bus "Lie", "tė-u" bus "tu", "vė-a" bus "va".
    Kartokite! Kartokit ir klausykit.
Tamsoje girdėti neaiškus murmesys 
    Ar girdit jau?

Skiemenavimas garsėja ir ryškėja. Pakilę nuo stalo, visi priartėja prie Mažvydo

CHORAS

    "El-ie" tai "Lie", "tė-u" tai "tu", "vė-a" tai "va"...

MAŽVYDAS (šaukia)

    Ar girdit?

CHORAS (sunkiai ir nedarniai sudeda iš skiemenų)

    Lii-eeet-uvvv-aaa...

MAŽVYDAS

    Visi kartu! Dar sykį!

CHORAS (darniau)

    Lie-tu-va!

Kad naktis neateitų, tavyje aš paslėpiau vakarą

Neieškok. Dar nepametei, ne.
Apgraibom. Ašarota žeme.

Kartais, net apšauktas, medis prabyla

Niekados nemaniau, kad namuos gali būti taip tusčia