Mane atleidžia iš darbo- bankrutavom. Sako, tuo gyvenimas nesibaigia...

Atgal į nugarą per subinę,-
Sukišk tą savo nuovargį akin įdubusį
Ir, Dieve, kuo gilaiu,-
Į nugarą per baltą subinę
Kad ant akių raudonumu nekristų
(visai kaip rudenį).

Aš kainuoju nemokamai, nors pokalbiai ir su manim pabrango- ekoasmenybinė krizė.

As pazystu labai protinga, issilavinusi zmogu, serganti ta liga. Deja, si diagnoze sugriove jo karjera, nors tuo metu, kai liga pasitraukia, jis buna itin darbingas ir kurybingas. Bet darbdaviai nenori rizikuoti, nes syki, ligai paastrejus, jis labai negraziai kreipesi i seimo nare Jane Narviliene, sako "ooo, kokie buferiai"

Johnsono dėsnis:
Dorybė jau pati savaime yra bausmė.