...kad jau labai greitai aš tau parašysiu. Tik lauk.
Visiems poezijos mylėtojams (ir ne tik) siūlau paskaityti šį John Donne eilėraštį. Linkiu kiekvienam rasti savą prasmę.
Stebiuosi iš tiesų, ką aš, miela, ir tu
Prieš mūsų meilę veikėm? Neatjunkę
Gal kaimo malonumų siekėme krūtų,
Gal Oloje septyneto* šnopavom sunkiai?
Gal buvo taip; bet tai ir viskas.
Jei grožis kažkieno man tviska,
Tai po sapnų apie tave klajojant mišką.
Linkiu rytojaus gero mūsų sieloms,
Kad būdrautų abi jos ne iš baimės;
Tiktai iš meilės...
*Septyneto Ola - įvaizdis iš legendos apie septynis jaunus krikščionis iš Efezo, kurie Diokletiano persekiojimų laikais pasislėpė oloje, išmiegojo joje beveik du šimtus metų ir paskui buvo surasti gyvi.
"Paimk, bičiuli, šimtą litų ir lėtai, pasibjaurėdamas suplėšyk." (Vidmantas Elmiškis "Karščiuojanti žvarba")
- Kaip man pasielgti? - paklausė pirmasis žmogus.
- Įsivaizduok, kad esi vienas, kad nėra nei tėvų, nei brolių ar seserų,
nėra žmonos ir vaikų, nėra net draugų. Nėra nieko, tik tu.
Ir tada jau žinosi kaip - atsakė antrasis.
Laimink, Dieve, maistą šitą,
kad valgytume jį, o ne vienas kitą.
Šiandien, gruodžio 12-ąją, patekėsianti Mėnulio pilnatis bus pati didžiausia ir ryškiausia per visus šiuos metus.
Ir vėl kažkas išjungė šviesą tunelio gale...
Šiandien neskambink man ir nerašyk
Gražiausių žodžių nesakyk
Neneški rožių raudonų
Nelieki upių burbulų...