Dar vis prisimenu tą akimirką kai mama rėkdama ir verkdama išvarė tėtį iš namų... Žemė slydo iš po kojų.
Mama pradėjo gerti. Viską , nuo alaus ir vyno iki konjako ir viskio. Ačiū dievui tėtis grįžo po kelių dienų. Tiesiog daiktų pasiimti. Pamatė , kad mama kaip sakant girtauja , atimė butelį ir pagrasino - Jeigu Gabija pasakys , kad vėl gėrei vaikus pristeisiu sau.
Man buvo 5 metukai , broliui net vienerių nebuvo. Bet vis tai prisimenu , tai - tikra ir neišgalvota. O dabar - Tėtis susirado draugę , Draugauja apie 3 metus. Ji - laukiasi. Jie greitai tuoksis. Mamai dėl vedybų nieko nesakiau , ir taip bambėjo , kai pasakiau , kad gims sesės , tipo ,, dviem nesirūpina , o dar trečio prireikė " ir panašiai. Tikrai suprantu mamą... Juk jai sunku , ji juk tėtį myli. Dar vis. Šiomis dienomis ji pasidarius piktesnė. Ai , ką piktesnė , ji visada tokia yra. Man tikrai labai gaila mamos... Ji nėra laimingas žmogus... Juk ne visi būna laiminigi...
Ryte pagalvojau : Kodėl atsiranda tokių žmonių kurie vertina ne pagal eiliuką , o kiek eiliuko autoriui metų... Esu dešimtmetė ir ne kartą savo eiliukuose esu sulaukus tokių komentarų : ,, kaip tau tai gerai '' arba ,, šaunu , kad bandai kurti , jaunoji autore''. Nu ir kas , kad aš dar nepilnametė? Kodėl yra tokių žmonių , kurie kiša tavo amžių ir bando įskaudinti , ypač jei mato , kad esi jautrus vaikas? Kaip visa tai suprasti , po velnių? Juk patys suaugusieji kūrė eilėrasčius vaikystėje ir kai kurie tikrai atkreipdavo dėmesį į tokius komentarus. O kai tapo suaugusiais , nusprendė padaryti ta patį.
Taip , esu jautri , bet nekreipiu dėmesio į tokius komentarus... Bet juk yra tokių kurie atkreipia! Tai kas gali man paaiškint kodėl taip yra , a?
Noris man kur nors dingti
Ir daugiau nebe grįžti.
Noris man gaivaus vėjo
Ir nelaimės drumstėjo...
Noris man pailsėti
Vienądien , vieną naktį.
Ir dar burtų lazdelės
Ar auksinės žuvelės.
Ech... Kaip greitai bėga laikas... Galėtų jis imti ir sustoti , juk taip norisi pabūti mažu... Bet nieko nepadarysi.