Kas yra materialus skurdas, visi žinote. O kas yra dvasinis skurdas, tai abejoju. Manau kad ir jus reikia paprotinti.
Visi sakysite:-Tai aišku, visiems aišku. Tfu, nekenčiame `dvasios ubagų`...Mes tai ne tokie, mes išprusę, apsiskaitę, išsilavinę, toliau, žymiai toliau pažengę, e, e, e...
Tada pulkite ant kelių ir maldaukite atleidimo. Nes jūs jau pasiekėte `Dievų lygį`. O iš tikrųjų jums visi jau šlagbaumai nuleisti tolesniam tobulėjimui. Nes jums jau to nereikia. Juk jūs jau viską žinote, viskas jums aišku. Nėra reikalo toliau kažkuo domėtis, gilintis, ieškoti...tobulėti. Amen.

Jei poetas sako: „Socializmo traktoriais didžiuojas Ir Stalinas – mechanikas didysis“, - tai gal ir tos poezijos mėgėjas nejučiomis ima didžiuotis socializmo traktoriais bei „mechaniku didžiuoju“?

"Žodis lūpose."

"Senuose padavimuose pasakojama apie tai, kaip velnias mėgina nupirkti iš žmonių sielą. Liaudies tikėjimuose velniui netrūksta nei galios, nei turto. Tačiau jam stinga tos laisvės, kuria pasižymi žmogaus siela. Todėl jis ir bando nupirkti iš žmonių tą nieką, kuris vadinasi siela. Tačiau žmonės žino, ko verta jų siela. Jie neatiduoda jos – arba vėl atgauna, jeigu buvo pardavę ją bėdoje. Ir ne tik padavimuose."

"Aš tik akumuliuoju aplinkos virpesius ir pasakau. Žinoma, galiu ir nesakyti.
Bet kas , jei ne aš, kada visi asocialdemokratinėje haliucinacijoje."

"Neteisia teismas-teisia minia."

(Viduriu Reikalu Min isterijos) tyrime turėtų išsiaiškinti kurie iš jų yra peredastai , kurie pedalai. Tada nereikėtų  išsiskaičiuoti pirmais/antrais, nes pasirodytų, kad ten visi vienodi. :)

Paskutinis juokiasi tas, kas iššauna pirmas.

Pažinimas išpučia, meilė ugdo.

„Vienas iš tūkstančio manęs ieškančių, randa mane; vienas iš tūkstančio radusių mane, seks mane; iš tūkstančio sekančių mane, vienas yra mano.“