Abejonė kaip pririšta ožka apsivynioja apie stulpą – ir lieka neėdusi. — [V.Karalius]

"Aš nenoriu moterų, kurias galiu turėti, man patinka moterys, kurių niekada neturėsiu" - Pasakė vyras moteriai gulint lovoje po sekso. Tai buvo paskutiniai jo pasakyti žodžiai.

Ji slepiasi po mano vokais...

Dainuoti siela, ne balsu,
rašyti širdimi, ne žodžiais,
gyventi šiandien, ne rytoj-
dabar, ne ryt, ne tuoj.
Mane išmokei.

Keistas reiškinys: eini šunkeliu, o sutinki žmones. — [V.Karalius]

Nors dieną noriu nepriklausyti nuo skaičių, procentų, statistikos. Nors dieną noriu gyventi. Kitaip.

Viskas baigiasi ir prasideda… Viskas prasideda iš naujo, nes negali visada nesisekti. Viltis paglosto tavo akis ir ašaras nušluosto. Tu taip tyliai nori pabėgti ten, kur niekada daugiau nebus laiko ir tiek daug klausimų, į kuriuos dar nespėjai surasti atsakymų… Nori paliesti svajonę, kuri atrodo taip arti, bet kelias duobėtas, ilgas ir sunkus, jame tiek daug kliūčių, jog nežinai ar esi pasirengęs juo eiti iki galo... Ar galėsi pagaliau rasti tai, ko taip ilgai ieškojai, ar galėsi pagaliau nebejausti tos tuštumos skonio kuris taip žudo. Milijonai klausimų ir abejonių. Pradedi abejoti beveik viskuo, kas supa tave. Jei pasaulyje visi klausimai turėtų atsakymus viskas būtų paprasta, kaip du kart du, tačiau tu žinai, jog į tavo klausimus niekas negali atsakyti, tai gali padaryti tik tu pats, tik savo širdyje rasi visus atsakymus... Įsiklausyk... Ar tu tiki savo svajone? Į šį klausimą gali atsakyti tik supratęs, ko tikrai nori gyvenime. Jei taip - tada pirmyn, žengte i priekį šiuo keliu savo svajonės link...