Kodėl man skaudu, kai veidrodyje savo atspindį matau? Kai matau savo akis pilnas sielvarto ir skausmo? Bet kokio skausmo..? Širdies skausmo... Atrodo, kad ten gili žaizda ant, kurios tu druską barstai. Kodėl taip elgiesi? Kodėl nepalieki manęs ramybėje? Vis žiūrėdama į veidrodį, kaskart matau tiesiog valandomis nykstančią merginą. Tas pačias sielvarto ir skausmo kupinas akis... Atrodo širdis krauju srūva.. Klausi kodėl? Todėl, kad... Todėl, kas aš viena...

Laikyk-neleisk pabėgti. Mylėk-širdimi ne užgaidomis ar norais. Svajok-tegul niekas to nežino. Kalbėk-kai visi liepia tylėti. Tylėk-tyla pasako daugiau, nei dešimtys žodžių. Tikėk-savimi. Tai svarbiausia. Tikėk kiekvienu žmogumi. Juk net baisiausias niekšas gali pasikeisti. Verk-tai negėdinga. Taip parodai, kad moki būti jautrus. Liūdėk-tai normalus dalykas. Neslėpk savo jausmų. Būk koks esi-nekopijuok kitų. Tu esi tas kas gražiausia. Rašyk-mintys gali būti išreikštos ne tik žodžiais. Jausk-skirk gėrį nuo blogio. Skirk nuodėmę nuo klaidelės. O svarbiausia būk žmogumi...