Dabar supratau kaip toli tu gali eiti... pamindamas kitų norus, kitų emocijas ir prašymus. Tiesiog turi savo tikslą ir eini jo link, kaip tankas, kurio niekas nesustabdys. Jei atvirai - išgąsdinai.

Kiekvieną dieną darbe susiduriu su įdomiais pasaulio kampeliais, nagrinėju man anksčiau niekad nematytas vietoves, mintyse snaudžiu niekad nelankytuose viešbučiuose, minkštose, prabangiose lovose...
Kasdien kalbu apie jausmus, kuriu dar nepatyriau, tačiau kalbėti juk reikia - toks darbas.
Kasdien kalbu apie žodžius, kurių dar neskaičiau, tačiau mintyse jau keliauju po autorių vidinį pasaulį. Teigiu, kaip žaviuosi jų fantazija, nors nežinau kas jie iš tikrųjų yra.
Kasdien liaupsinu maistą, kurio niekad neturėjau burnoje, nejaučiau kaip tirpsa burnoje kiekvienas kąsnis, neuodžiau jo nuostabaus aromato.
Kasdien giriu žmonių bendravimą, nors net neįsivaizduoju ar jie iš viso moka kalbėti, net nežinau ar tie žmonės egzistuoja.
Tikiuosi, kad kaikada išvysiu, aplankysiu, užuosiu, paskanausiu, miegosiu... O kas jeigu ne? Tuomet tai ir liks tik dideli norai ir svajonės.

keista, kad yra tiek daug žmonių turinčių savo tvirtą nuomonę. Tai, žinoma, yra labai gerai, tačiau juk svarbu mokėti ir kitų išklausyti.
liūdna, kad esu visai nesuprasta, ir netgi manyčiau smerkiama, tik už tai, kad mano mintys kitokios, neatitinka standartų kažkokių ar dar kuo neįtinka.
bet šiaip ar taip man idomu. man patinka sužinoti kitų mintis, nuomonę. esu tolerantiška. nekantrauju ir laukiu rytojaus. gal jis bus kitoks.