o šiandien visą dieną lyja lyja lyja... lietus vis beldžiasi į mano langą...šiandiena nemačiau nei vienos šypsenos, nei vienų gerų akių...matyt lietus išgazdino visus...

Spalvoti sapnai? spalvotu sapnų aš jau nebesapnuoju, o kiekvienas naujas potyris man asocijuojasi su skausmu. Skaudina blogis, skaudina gėris. Man bloga... bloga bloga bloga, galėčiau išbėgti į lauką ir visa gerkle rėkti kad man bloga... bet niekas neišgirs, žmonės apdovanoti neįtikėtinu sugebėjimu negirdėti ir nematyti... aš nejaučiu gyvenimo skonio... tarsi valgyčiau saldų pyragaitį be cukraus. Jaučiuosi taip lyg riedėčiau nuo kalno žemyn be prošvaisčių sustoti. Geriau kristi į duobę nei į tuštumą, iš duobes dar gali išsikrapštyti, o iš tuštumos...hm nežinau, nežinau ar kas nors iš jos grižo.        Ir tada atėjo rytas...