gryna teisybė...
Kuo daugiau žmonių pažįstu, tuo labiau myliu savo šunį.

tikiu Dievą Antaną visagalį,
šlovės ir pergalių sutvėrėją;
ir Šarūną Jasikevičių, vienatinį jo įžaidėją,
mūsų Lyderį,
kuris prasidėjo iš Kauno "Žalgirio",
gimė iš Vilniaus "Lietuvos Ryto",
kentėjo prie Zmago Sagadino,
Turkijoje buvo prikaltas prie kryžiaus,
prakeiktas ir palaidotas
nužengė į Eurolygą.
kitą sezoną kėlėsi iš numirusių,
įžengė į Lietuvos rinktinę,
sėdi visagalio Sireikos dešinėje.
iš ten ateis italų ir amerikonų teisti.
tikiu Komandinė dvasią,
šventąją Zoninę gynybą,
fizinį pasirengimą,
Ilgausko nuodėmių atleidimą,
Sabonio į rinktinę sugrįžimą
ir amžinąjį Lietuvos krepšinio viešpatavimą.
vardan Dievo Sireikos, ir Šaro,
ir Komandinės dvasios,
amen. ;)

- Klausyk, tu bent kiek gailesčio turi?
- Gaila, bet ne.

visi mes - gyvenimo kalviai, neturintys kvalifikacijos;)

Kas niekada nesako niekada, tas negali pasipriešinti galingiems likimo smūgiams ir išbandymams.

žmogus turi vieną veidą ir tūkstantį grimų...;)

negi visi tokie kuklūs, kad nežiūri į svetimus dienoraščius?;))) ir iš viso, susilaiko nuo komentarų... Kokie mes juokingi;) aišku, uždraustas vaisius daug skanesnis:D

pirmą kartą dainavau, kai dar nemokėjau kalbėti... tai buvo verksmas lopšely;)

naktį labai tylu. bet kas iš to, jei žmonės kurti?..;)