už tėvų klaidas ir kvailumą sumoka vaikai.

Ir begalinį
sielvartą mano...

tik stiprūs, sveiki, vieniši.


-
(Citatos autorius nežinomas)

Įdiržusi.

ateis laikas, kai, nors gal jau ir senstelėjusi, gyvensiu viena. Įsipareigojimų turėsiu nebent keliems draugams.
Kad turėsiu savo stogą virš galvos. Kad turėsiu daug nervų nereikalaujantį, bet visai neblogą ar bent pakenčiamą materialinę padėtį užtikrinantį darbą. Kad tada dar turėsiu sveikatos.

Į pilnaties
aštrius pakraščius ilgai žiūrėti,

žiūrėti,
kaip mėnesiena
kilimą pjauto;

žvilgsnį pagaląst,
pagaląsti netgi blakstienas;

pirštais akių nebeliest,
vaikščiot nudelbus akis.

Dubenis per dieną
saulėkaitoj laikėm.

Uždengę atsinešėm
pilnus šviesos.


Temstant atidengėm;

visi į kambarį vieną
sulindę

sėdėjom žiūrėdami,
kaip greitai

šviesa mūsų blėsta;

guodėmės,
kad dubenys seklūs,
kad  pavargom kasdien
šitai kartot,

sugulę
ilgai nemigoj vartėmės
dūsavom, krenkštėm,

kad aušra toli,

kad atrodo,
jog gali nebūti aušros.

Nebent sms arba žinutes internete.

Net šie keli sakiniai kelia vidinį pasipriešinimą.

Kūryba tapo neįmanoma. Atrodo, kad mano prote stovi kažkoks sargas, kurio negaliu apeiti, o kautis su juo neturiu nei drąsos, nei jėgų.

apsispręsti? Nemoku.

dienai pasibaigus
moteris išsivalo dantis, pasitepa veidą kreimu
ir eina miegoti