Perženkim žmonės Rubikoną
perbriskim patys per save
jau burtas mestas ir nuo šiolei
atgal jau kelio nebėra

atsisakykime paikos vergystės
vien tiktai turtui pinigams
nėra juk didesnės kvailystės
aukotis netikriems dievams

juk tiek mažai visiems tereikia
kad būtų gera prisimink
truputį meilės truputį duonos
ir draugiški veidai aplink

sakyki tiesą šypsokis draugui
padėki vargšui užjausk kas serga
kai mūs namus draugai aplanko
ateina galas bėdoms ir vargui

nes neatstos draugystės Žemėj
visų turtuolių turtai pinigai
draugauti pats likimas lemia
juk esam vieno Tėvo mes vaikai

ir tiktai Meilei Dievas teikė galią
gyvenimo grandinę Žemėj tęst
ir mes visi daryti šitą galim
mylėti maloniau negu nekęst

Kiek daug gyvenime daiktų,
Kurių man niekad nereikėjo...
Kiek daug matau aplink žmonių,
Kurie pro šalį man praėjo...

Daiktų aš negeidžiu turėt,
Kurie nebus man reikalingi.
O žmones norisi mylėt,
Visus kaip brolius ilgesingai.

MES** būdami visi,beja,
Vaikai Visatos begalybės,
Kodėl negalim širdyse
Pažadinti jausmų brolybės?

Ir Žemę,tarsi Nojaus arką,
Paverskime draugų laivu.
Galbūt nebus jau kito karto,
Darykim tai kol dar nevėlu!!!


P.S
*Friendship – draugų laivas.
**aš+tu=mes
    mes+mes=MES