... Jausmo neišplausi, minties neišžaginsi, kad ji išsigandus pasislėptų tamsiame praeities kampe.

atsiplesus nuo vaikystes nebelieka nieko, net svajones tureti svajone.....
kodel as taip norejau pabegti..

tu- mano issigelbejimas, viena karta man siuos zodzius pasake zmogus, kurio as niekada nesugebesiu uzmirsti...tu atejai i mano gyvenima sunkiausiu periodu, suteikdama vilti......gal ir gerai...zodziai sukasi mintyse....vartosi..........o kas mano issigelbejimas?..kodel as neturiu vilties,..savo mazo stebuklo......as netruriu issigelbejimo...kas nori buti juo?

kancia kaip ir meile- gali teikti dziaugsmo tiems, kas nezino kas yra laime...kvailiems, vienisiems, negimuosiems, isprotejusiems, nesuprantantiems..ir man gyvenima praradusiai

sidabru varvanti pilnatis lasejo ant isalusios zemes, bandydama prikelti daiga zalios tiesos ir vilties...pavasaris :]]]]

motina stovėjo prie lango
ir akimis bučiavo žvaigždes
o šerkšnotos lūpos
meldėsi nakčiai...
motina stovėjo prie lango
ir tamsa laikė ją apglėbusi
žvarbus vėjas
glostė nuogus pečius...
ji žiūrėjo į žvaigždę
pavirtusią žvake
ir iš ramių jos akių
sunkėsi kraujas....
motina stovėjo prie lango
tiesi kaip kryžius
ir rankose supo
negyvą kūdikį...

tik drąsiausi myli mirtį......

mirtis ir gyvenimas tai tik dvi egzistavimo galimybės

dienorascio lapai isplesti.....visi uzrasai pasklido vejuje...bet praeitis ir atsiminimai liko...o taip noretusi kai ka is ten istrinti...isplesti...kaip tuos dienorascio lapus....

sveiki visi...:]